− Darja, daugelis jus pažįsta kaip trumpametražių juokingų filmukų ir tinklaraščio kūrėją. Kuo dar užsiimate gyvenime?
− Nepaisant to, kad filmavimas ir vaizdo įrašų montavimas atima labai daug laiko, kaip ir visavertis darbas, tai nėra mano pagrindinė veikla. Aš esu buhalterė ir tvarkau apskaitą. Dar viena veikla, egzistuojanti mano gyvenime – tai didžėjavimas. Kelis kartus per mėnesį tenka lipti ant scenos ir visą naktį leisti populiariausią muziką vakarėlio svečiams.
− Kaip atsitiko, kad „tiksliukė" buhalterė nusprendė pasukti neįprastu keliu – imtis tokios kūrybiškos veiklos?
− Aš nuo vaikystės buvau labai kūrybiška: skirdavosi tik būdai, kuriais šią savybę išreikšdavau. Buvo laikas kai savo kūrybiškumą atskleisdavau kurdama kalėdinius žaisliukus, kuriuos pardavinėdavau kalėdinėje mugėje. Taip pat piešdavau. O štai prieš trejus metus, pastūmėta vyro ir draugės, sukūriau tinklaraštį. Jame pradėjau dalytis patarimais iš kelionių, ką darau ir iki šiol. Taip pat, laikui bėgant, pradėjau kurti ir juokingus filmukus bei vlogus.
− Ar paviešinus pirmąjį įrašą rezultatas pranoko lūkesčius?
− Jei atvirai, tikrai nesitikėjau tokio didžiulio susidomėjimo. Tuo metu galvojau, kad filmuką pamatys, na, gal keli draugai, jų draugų draugai. Vėliau kartu pasijuoksime ir viskas. Tikrai nemaniau, kad filmukai taip greitai išplis internetinėje erdvėje ir sulauks tokio gausaus peržiūrų kiekio. Todėl galiu drąsiai teigti, kad buvo pranokti visi mano lūkesčiai. Keldama pirmąjį vaizdo įrašą nejaučiau jokios baimės, tačiau ji atsirado kiek vėliau, kai auditorija pradėjo augti labai sparčiai. Tada aš pradėjau jausti didelę atsakomybę prieš savo žiūrovą.
− Kodėl tinklaraščiui ir humoristiniams vaizdeliams pažymėti parinkote tokius neįprastus pavadinimus?
− Juokingus filmukus pavadinau „otvečiaju", nes man pasirodė, kad tai – taiklus žargoninis žodis kasdieniškoms, gyvenimiškoms situacijoms apibūdinti. Aš „otvečiaju" (rus. atsakau) už tai, ką parodau. Šis žodis įprasmina savotišką atsakomybę. O tinklaraščio „Darja's Kot Fridays" pavadinimas – simbolinis, nes pirmasis įrašas buvo įkeltas būtent penktadienį.
− Parodijuojate gyvenimiškas situacijas, nuobodžią rutiną, tačiau išliekate pozityvi, besišypsanti ir nenustygstanti vietoje. O kokia esate realybėje?
− Dažnas su manimi galėtų sutikti, kad kai pažvelgi į rutiną kiek kitokiu bei juokingesniu kampu, ir nuotaika pagerėja, o galbūt net ir pati kasdienybė jau nebeatrodo tokia nuobodi. Galų gale, rutina padeda ir pailsėti, tačiau bent jau man jos kartais pritrūksta... Drįsčiau teigti, kad ir gyvenime esu tokia pati – nenustygstanti vietoje ir vis ką nors strateguojanti. Tai naujas keliones, tai įvairias veiklas ar vieną už kitą linksmesnių filmukų idėjas. Tiesa, kaip ir daugeliui, būna ir liūdnų dienų, todėl tokiomis akimirkomis savęs neprievartauju ir leidžiu sau truputį patinginiauti.
− Kaip gimsta tinklaraščio įrašų idėjos?
− Neneigsiu – su kelionėmis yra paprasčiausia. Naujų, neregėtų šalių vaizdai, atrodo, patys suponuoja vaizdo įrašų temas. Tačiau sukurti juokingus filmukus jau tampa sudėtingiau, nes idėjos gimsta iš gyvenimo. Kartais reikia, kad nutiktų kas nors įdomaus. Pavyzdžiui, paskutinis mano sukurtas filmukas, parodantis, kaip serga vyrai, o kaip – moterys, irgi iš gyvenimo.
− Filmukuose neretai įamžinate ir savo kelionių akimirkas. Ar laikote tai darbu? Jei taip, kaip pavyksta jį suderinti su poilsiu kelionės metu?
− Jeigu įvertinčiau laiką, skiriamą šiai veiklai, tai tikrai galėčiau ją pavadinti darbu. Deja, už keliones man kol kas pinigų niekas nemoka ir jų nefinansuoja. Visas keliones perkame ir organizuojame patys su vyru. Tačiau man labai pasisekė, nes dirbu namuose ir galiu pasiimti kompiuterį su savimi į keliones. Svarbiausia – kad darbas būtų atliktas laiku, o šiuo klausimu aš esu labai atsakinga.
− Dažnai parodijuojate, galima sakyti, jau klasika tapusias gyvenimiškas istorijas apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo pirmadienio ir pan. O kaip pačiai realybėje sekasi atsisakyti sotaus kebabo ar viliojančio pyragėlio?
− Sportas – neišsenkanti tema, kurią filmukuose galima įamžinti nors ir kiekvieną dieną. Ja galiu pokštauti, nebijoti pasijuokti ir iš savęs, tačiau turiu pripažinti, kad viduje jau kurį laiką ši tema man yra jautri.
Meilė nesveikam maistui, saldumynams, per mažai fizinės veiklos lėmė tai, kad apleidau save... Nuo pirmadienio pradedu sportuoti jau bene metus, tačiau vis nesėkmingai. Vieną dieną supratau, kad rinkdamasi tarp sporto ir naujo filmuko montavimo, visada pirmenybę teikdavau montavimui. Kartais tai reikšdavo 12 valandų, praleistų prie kompiuterio. Pažiūrėjusi į save veidrodyje, supratau, kad užsisėdėjau ir reikia kažką keisti. Labai tikiuosi, kad sporto projektas, kuriame dalyvausiu nuo vasario, pakeis susiklosčiusią situaciją iš esmės.
− Ar sekėjai filmukuose, instagramo istorijose išvys, kaip jums sekasi dalyvauti projekte?
− Žinoma taip, nes projektas jau greitai taps mano gyvenimo dalimi net trims mėnesiams. Žvelgiant į tai, kad aš filmuoju instagramo istorijas ir kuriu vlogus, mano sekėjai tikrai galės stebėti tiek patį procesą, tiek ir mano pasiektus rezultatus. Šis projektas yra susijęs ne vien su sportu: jis apima ir daugybę kitų veiklų. Todėl įamžinsiu akimirkas ir iš ištvermės reikalaujančios bokso treniruotės, nuotaikingos šokių pamokos ir net elegantiškos pole dance pamokėlės.
− Socialiniams tinklams vis labiau užvaldant mūsų gyvenimus, dažnas pasvajoja apie populiariumą. Per tiek laiko užauginusi didelę sekėjų auditoriją, atskleiskite paslaptį, kas padeda atrasti kelią į žmonių širdis?
− Mano nuomone, dabar yra toks laikas, kai pats žiūrovas renkasi: ką sekti, kuo tikėti, ir kokiomis rekomendacijomis pasinaudoti, todėl tiesiausias kelias į sekėjų širdis – tai nuoširdumas. Atvira ir išliekanti savimi – būtent tokia esu juokingų „otvečiaju" filmukų herojė.
