Iki šiol nežinoti faktai apie „Playboy“ žurnalą:
H. Hefneris įkeitė baldus, kad išleistų pirmą žurnalo „Playboy“ numerį
1953 m. gruodį H. Hefneris įkeitė baldus (pirmosios santuokos metu), kad galėtų pasiskolinti 600 dolerių, taip pat pasiskolino pinigų iš artimų draugų ir išleido pirmą „Playboy“ numerį, rašoma „People“.
Viename interviu H. Hefneris pasakojo apie seksualines nuostatas, vyravusias Amerikoje tada, kai išėjo pirmasis žurnalo numeris: „Kai išleidau pirmą „Playboy“ numerį, kai augau ir kai mokiausi koledže, susilaukti nesantuokinio vaiko buvo skandalas. Skandalas, kuris kai kuriuos pastūmėjo į savižudybę. „Abortai buvo nelegalūs, oralinis seksas buvo nusikaltimas. Net oralinis seksas tarp sutuoktinių buvo neteisėtas, tik mažai kas tai žinojo. „Playboy“ stipriai prisidėjo prie šių įstatymų keitimo.“
H. Hefenris iš pradžių norėjo duoti žurnalui „Bernvakario“ pavadinimą
Turint omenyje, kad „Playboy“ redakcija skelbė – žurnalas skirtas vyrams, kuriems patinka kokteiliai, užkandžiai, jausminga muzika ir diskusijos su moterimi apie Picasso, Nietzsche, džiazą ir seksą, iš pradžių H. Hefnerio siūlytas žurnalo pavadinimas – „Bernvakaris“ nė iš tolo nekvepėjo kosmopolitiška elegancija.
Laimė, senas H. Hefnerio bičiulis Artas Paulas buvo žurnalo meno redaktorius ir kategoriškai nesutiko su minėtu pavadinimu. Po gana ilgų diskusijų ir galvos laužymo vienas iš žurnalo įkūrėjų, Eldonas Sellersas, pasiūlė „Playboy“ pavadinimą.
Iš pradžių nebuvo planuota, kad garsusis logotipas bus žurnalo simbolis
A. Paulas pasakojo leidiniui „IIT Magazine“, kad kiškio logotipą nupiešė maždaug per valandą. Iš pradžių norėta logotipu užbaigti straipsnius, tačiau planai pasikeitė. Dabar logotipas puošia marškinėlius, gaminami tokios formos papuošalai, daromos tatuiruotės... Žodis „playboy“ nėra rimtas, kaip ir logotipas su triušiu. „Tai buvo ženklas, kad galėsime smagiai iš savęs pasišaipyti“, – sakė A Paulas.
1976 m. interviu knygai „Seksas kalbose“ H. Hefneris pakomentavo logotipo pasirinkimą: „Kiškis, triušis Amerikoje turi seksualinę potekstę. Pasirinkau jį, nes tai gyvybingas, drovus, šoklus, seksualus gyvūnas. Iš pradžių jis pauosto, tada sprunka, vėl grįžta, žaisdamas su juo, jautiesi lyg jį glamonėtum. Mergina panaši į triušį. Kupina džiaugsmo, juokinga... „Playboy“ mergina – be nėrinių, be apatinių drabužių, ji nuoga, nusipraususi su muilu ir vandeniu, ir ji laiminga.“
Kartą žurnale buvo išpublikuota pusnuogės 16-metės nuotrauka
Kaip rašoma „The New Yorker“, žurnalo leidybos pradžioje, 1958 m. H. Hefneris turėjo nemalonumų. Žurnalas išpublikavo nuogos 16-metės nuotraukų. H. Hefneriui pateikė kaltinimus dėl nusikalstamo elgesio prieš paauglę, bet jam pateikus „raštišką jos motinos leidimą“, bylą buvo nutraukta.
Po šio incidento H. Hefneris nusprendė nefotografuoti apsinuoginusių jaunesnių nei 18 m. moterų. Tiesa, jis dažnai surasdavo modelių, kurios atrodydavo lyg nepilnametės, rašė „The New Yorker“.
Sprendimas nebespausdinti nuogybių išėjo žurnalui į naudą
2015 m. „Playboy“ nusprendė nebepublikuoti nuogybių, motyvuodamas tuo, kad internete ir taip gausu pornomedžiagos. Sprendimas galiojo beveik metus laiko, paskui jį atšaukė.
Pasikeitus vadovybei – į kūrybinę redakciją atėjo dirbt H. Hefnerio sūnus Cooperis – žurnalas visgi grįžo prie pradinės koncepcijos, o Cooperis 2017 m. vasarį parašė tviteryje: „Pirmasis pripažinsiu, kad nuogumas žurnale buvo publikuojamas pasenusiu stiliumi, kita vertus, buvo klaidinga jo visiškai atsisakyti. Nuogumas niekada nebuvo problema, nes nuogumas nėra problema. Šiandien susigrąžiname savo tapatybę ir identitetą.“
Bet iš tiesų nuogybių atsisakymas buvo naudingas – tuo metu žurnalo pardavimų padaugėjo iki 47 203 per mėnesį. „Playboy“ atstovas spaudai netgi pranešė, kad 2016 m. atsirado 100 000 naujų prenumeratorių. Kam reikėjo permainų? 2016 m. liepą interviu „LA Weekly“ Cooperis teigė: „Jauniems žmonėms nuogumas neatrodo problema. Šiandien ir „Vogue“ rasite nuogo kūno. Tiesiog „Playboy“ ne visai tinkamai pateikdavo nuogybes.“
Regis, „Playboy“ nusitaikė į intelektualų nuogumo nebijantį jaunimą.
Žurnalas tapo žodžio laisvės gynėju
Nors daugumai žurnalo pavadinimas asocijuojasi su pusnuogėmis merginomis „kiškutėmis“, iš tiesų „Playboy“ ir H. Hefneris buvo pripažinti žodžio laisvės gynėjai. 2010 m. literatūros ir žmogaus teisių organizacija „Pen Center USA“ įteikė H. Hefneriui Pirmosios pataisos apdovanojimą, kuriuo, pasak organizacijos, apdovanojamas pirmosios pataisos (apie žodžio laisvę) labui besidarbuojantis asmuo. H. Hefneris atsidūrė vienoje eilėje su kitais šį apdovanojimą pelniusiais veikėjais: politikos apžvalgininku, veikėju Billu Maheriu, tiriamosios žurnalistikos atstovais Glennu Greenwaldu ir Laura Poitras, kurie iškėlė į viešumą Edwardo Snowdeno ir NSA istoriją.
Per „Hugh Hefner Fondą“ H. Hefnerio duktė Christie, ilgai vadovavusi „Playboy Enterprises“ kompanijai, rado būdą, kaip pagerbti kovotojus už žodžio laisvę – įsteigė žurnalo teikiamą Pirmosios pataisos apdovanojimą. „Business Insider“ duomenimis, nuo 1979 m. žurnalo fondas apdovanodavo po kelis žodžio laisvės propaguotojus per metus.
Žurnale buvo spausdinami garsių rašytojų kūriniai
Buvo juokaujama – perku „Playboy“ dėl straipsnių, kita vertus, praėjusio amžiaus septintą ir aštuntą dešimtmetį žurnalas išpublikavo daug literatūros šedevrų. BBC duomenimis, žurnale spausdino Johno Steinbecko, Jacko Kerouaco, Arthuro C. Clarke, Margaret Atwood, Harukio Murakamio ir daugelio kitų garsių rašytojų darbus.
Teigiama, kad klasika jau tapęs Ray Bradbury kūrinys „Fahrenheit 451“ tapo prieinamas visuomenei tik tada, kai H. Hefneris sumokėjo 400 dolerių už teisę spausdinti jį dalimis. Tą patį jis padarė ir su vienu iš Iano Flemingo romanų apie agentą Džeimsą Bondą.
Už daugelį nuopelnų literatūrai H. Hefneris gavo kitą – „Pen Center USA“ Garbės apdovanojimą. Organizacijos viceprezidentas Jamie Wolfas sakė BBC: „H. Hefneris išspausdino Saulo Bellow, Gabriel Garcia Marquezą, Johną Updike kūrinius, jis išpublikavo daugybę rimtos literatūros kūrėjų ir mokėjo jiems didelius atlyginimus. O juk kai kurie rašytojai buvo įtraukti į juoduosius sąrašus.“
Na, dalis žmonių visgi pirko žurnalą dėl straipsnių.
Iš esmės Kinija išgelbėjo kompaniją
Anot „The New York Times“, sprendimas nebespausdinti žurnale nuogybių iš esmės buvo priimtas dėl priklausomybės nuo Kinijos rinkos, kurios klientai sudarė net 40 proc. visų skaitytojų. Tuo metu žurnalo leidyba Amerikoje darėsi nuostolinga, leidykla kasmet patirdavo apie 3 mln. dolerių nuostolį. Įdomu tai, kad konservatyviojoje Kinijoje „Playboy“ žurnalas buvo uždraustas, bet buvo pardavinėjamas Honkonge.
Žurnalas „Quartz“ rašė, kad visgi „Playboy“ pardavimų rinka stipriai priklausė nuo Kinijos. Nuo 2009 iki 2013 m. kompanijos pelnas iš licencijų sudarė 28 mln. dolerių, o tai sudarė praktiškai pusę tuometinio kompanijos pelno. Tai reiškė – jei kinų skaitytojus nuogybių nuotraukos būtų sutrikdžiusios, kompanijai būtų suduotas triuškinamas smūgis.
Ant kiekvieno viršelio yra paslėptas kiškis
Kai debiutavo A. Paulo kiškučio logotipas, „Playboy“ užsibrėžė, kad ikoniškasis logotipas kokiu nors pavidalu ar forma pasirodytų ant žurnalo viršelio. Kalbama, kad iš pradžių logotipą ėmė slėpti pokštaudami, o dabar tai tapę kelių dešimtmečių tradicija. Netikite? Pasidairykite.
