Šis ketvirtadienis – jau 22-asis „Drink’n’draw“ vakarėlių kalendoriuje. Būtent tiek sesijų, kuriose lankytojai kviečiami piešti, suorganizuota kūrybinėje erdvėje „Avant-grad“, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Vilniaus Naujamiestis, apšiurusios trobelės, visus nesėkmingiausius šalies istorinius laikotarpius menantys pastatai, ir iš tolo šviečiantis „Montuotojas“ – šiame pastate, už raudonų durų įsikūręs „Avant-grad“ nusiteikęs rimtai pakeisti sostinės naktinį gyvenimą: praėjusį savaitgalį miestą sudrebinęs „Dragfest“, „Tune yourself“ vakarėliai, kuriuose visi norintys gali ne tik apsikirpti, bet ir kūną pasipildyti auskarais ar tatuiruotėmis, toli gražu netelpa į įprastą pasilinksminimo paveikslą.
„Drink’n’draw“ yra mūsų veteranas. Norėjome, kad jis taptų neatskiriamas nuo ketvirtadienio vakarų Vilniuje, panašu, kad norai pildosi, – šypsosi „Avant-grad“ mūza Miglė Paulauskaitė, - Norėjosi sukurti ne vietą, o suburti bendruomenę: kūrybingų, ekscentriškų, unikalių, mylinčių žmonių judėjimą, ir suvienyti juos per įdomias ir netikėtas veiklas“.
Pasak M.Paulauskaitės, vakarėliai, kurių metu, rodos, neveiki nieko ypatinga – tiesiog gurkšnoji ir pieši nuogą žmogų, buvo tarsi pirmas akmenukas, įmestas į vandenį – nuraibuliavo kaip reikiant, ir sukėlė nedviprasmiškus jausmus: „Vieni džiaugėsi ir tapo nuolatiniais lankytojais, kiti puolė piktintis „kaip taip galima? Ar čia padoru? Ar pas jus ir raganos ant stalų šoka?“ – kvatojosi underground mama vadinama Miglė. – Tačiau bet kokiu atveju, bijote ar norite, o gal – ir bijote, ir norite, žinokite, kad kiekvieną ketvirtadienį „Avant-grad“ jūsų laukia popierius, pieštukai ir mėgiamas gėrimas“.
Ar tam, kad užsuktum į „Drink’n’draw“, reikia gerų piešimo įgūdžių ar bent jau pradmenų? Miglė tikina, kad ne: čia ateina pačių įvairiausių profesijų ir amžiaus žmonės, kurie nori išbandyti naujus dalykus. Vienus atsiveda bičiuliai, kiti drąsiau jaučiasi su kolegų kompanija.
„Šiuo metu už vakarėlių vairo stovi lektorė Upė Pilitauskaitė: norinčius pamoko, pataria, padeda išbandyti pačias įvairiausias piešimo technikas“, - pasakojo „Avant-grad“ vadovė ir pridūrė, kad jai iki šiol labai įdomus pozuotojo ir piešėjo santykis, mat kiekvienas, tiek pirmąkart apsinuoginantis, neprofesionalus pozuotojas, tiek pirmąkart piešiantis nuogą žmogų, per save turi perlipti kitaip, tačiau visi vienbalsiai tikina – tokia patirtis gydo ir išlaisvina.
„Nusirengus buvo labai gera. Ir man tai, prisipažinsiu, buvo netikėta, - prisipažino Kristė Šadžiūtė, kuri rūbus prieš auditoriją pirmąkart nusimetė būtent „Drink’n’draw“ metu. – Jaučiausi labai jaukiai, jaučiausi graži. Atrodė, kad visi kompleksai ir netobulumai išnyko ir nublanko. Pora valandų jaučiaus kaip tikra dievaitė! Tai neapsakomai nuostabus jausmas. Prieš pozavimą, žinoma, sukosi visokios mintys, bet vos atsisėdus į kėdę galvoje tapo ramu ir prasidėjo meditacija“.
22 metų mergina tikino, kad tai, jog ją piešė ne profesionalai, o mėgėjai, viskam suteikė jaukumo: nesijautė poreikio pozuoti „tinkamai“ ir atitikti „reikalavimus“: „Ypatingai fantastiškas jausmas – save matyti piešiniuose! Šita patirtis priverte visai kitaip į save žiūrėti, nebijoti ir nesibjaurėti savo kūnu, o jį laikyti šedevru.“
Kristei antrina ir kita „Drink’n’draw“ pozuotoja Ieva Pachomova: „Man asmeniškai pozavimas – 100 procentų gydantis seansas, nes tik pradėjusi pozuoti, pradėjau nuoširdžiai mylėti savo kūną ir žiūrėti į jį kaip į begalinio moteriško grožio šventovę. Visi, kaip man visad rodėsi, apvalumai ir netobulumai iš tiesų yra tai, dėl ko nuo aktų pradžios, nuo antikos laikų, menininkai isprotėja dėl savo mūzų. Tai, ko savyje negalėjau pakęsti, tapo tuo, ką dabar myliu ir vertinu. Ir pats faktas, kad savo kūnu, jo judesiais, plastika, elegancija, savo žvilgsniu ir energija aš galiu įkvepti meną, suteikia pozavimui tiek pat prasmės, kiek jos yra ir meno kūrime.“
27 metų architektė Gerda Vaitkevičiūtė pozuoti „Drink’n’draw“ vakarėlyje pasisiūlė pati: „Norėjau palaikyti idėją, juolab, kad „Avant-grad“ nėra įprastas baras – tai erdvė chamelonas. Buvau pasiruošusi ignoruoti savo vidinį kritiką, bet visas nejaukumas ir nedrąsumas greitai išsivadėjo dėl labai adekvačios susirinkusiųjų reakcijos.“
Visi pozuotojai kaip vienas tikino, kad „Avant-grade“ piešimas įgauna naujų spalvų, kurias sunku rasti akademinėje aplinkoje, nes tai yra laisva, visiems atvira vieta, kurioje galima save ne tik išbandyti, bet ir atrasti.
„Iš pradžių netikėjau, kad iš tikrųjų yra taip, kaip rašoma, kad gali ateiti ir meninkai, ir žmonės, kurie nelaikė teptuko rankoje, bet įsitikinau, kad įgūdžiai neturi jokios reikšmės, - tikina devyniolikmetis Rokas Garliauskas, Politikos ir Ekonomikos studijų studentas, taip pat priklausantis „Drink’n’draw“ pozuotojų gretoms. – „Avant-grad“ erdvėje neegzistuoja joks elitizmas tarp tų, kas moka ir tarp tų, kurie tik pradeda piešti, nes nuolat yra pagalbos, patarimų iš greta sėdinčių bei iš profesionalo mokytojo“.
Rokas juokiasi, jog buvo įsitikinęs, kad pozuodamas apsieis neapsinuoginęs, tačiau įsibėgėjus vakarui rūbai vis dėlto nukrito: „ Labiausia nustebino faktas, kad niekas dėl to nenustebo: nei man pačiam nekilo jokių blogų minčių, nei piešiantys to nesureikšmino. Apėmė tik jaukumas, šiluma ir pirmąkart gyvenime jaustas bendruomeniškumo jausmas“.
Vakarėlio akimirkos:
