K. Rawson, kuriai tėvo sulaikymo metu buvo 25 metai, daug metų kovojo su depresija, kaltės jausmu ir skausmu, jog jos mylimas ir mylintis tėvas (ne tik žudęs, bet ir brutaliai kankinęs bei niekinęs savo aukas) – serijinis žudikas.

„Nė vienas savo tėvą mylintis ir jo mylimas vaikas nenorėti patikėti, kad tėvas gali padaryti tokių siaubingų dalykų“, – teigia moteris.

Dabar keturiasdešimtmetė K. Rawson parašė knygą „A Serial Killer’s Daughter“, kurioje detaliai skaitytojams pasakoja, kaip mokėsi gyventi su siaubu, skausmu ir meile tėvui. Ji atskleidžia ir kainą, kurią dėl dvigubo tėvo gyvenimo teko mokėti visai jos šeimai.

Tėvo įvykdytų nusikaltimų žiaurumas dukrai tikrai nepadėjo greičiau ir lengviau susitaikyti ir priimti šį piktą likimo pokštą. D. Raderis, 1974–1991 metais terorizavęs Jungtinių Valstijų Kanzaso valstijos Vičitos miestą, neretai mėnesių mėnesius persekiojo savo aukas, kol galiausiai surišdavo rankas ir kojas virve, o tada lėtai pasmaugdavo.

Visus su nužudymais susijusius trofėjus jis laikė kartono dėžėje, slėptoje šeimos patalynės spintoje.

Dabar sėkmingai ištekėjusi ir du savo vaikus auginanti K. Rawson prisipažįsta, kad specialistų pagalba kliovėsi net septynerius metus. Labai daug padėjo ir tikėjimas. Galiausiai moteriai pavyko įveikti traumą ir išlaisvinti jausmus, grasinusius sugriauti ir jos gyvenimą.

„Visus tuos septynerius metus buvau serijinio žudiko, kurį visi vadino BTK (angl. bind, torture and kill), dukra. Jis buvo tas BTK – pančiojęs, kankinęs ir žudęs. O aš buvau jo dukra. Nebebuvau Kerri, jis nebebuvo mano tėvas. Viskas pasikeitė, kai išmokau išleisti lauk skausmą ir prislėgusį sunkumą. Tada pradėjau po truputį atvirsti atgal į žmogų, kokiu buvau. Tada iš naujo atradau ir savo tėvą“, – pasakoja knygos autorė.

Kriminologai skeptiškai vertina galimybę, jog toks žiaurus žudikas kaip D. Raderis, šiuo metu kalėjime atliekantis 175 metų laisvės atėmimo bausmę (jis pripažino savo kaltę dėl visų dešimties nužudymų), galėtų jausti tikras emocijas, tačiau teigia, kad jai tėvas buvęs labai geras: jie kartu leisdavosi į žygius, mėgo siaubo filmus ir žvejybą.

„Aš jį pažinau kaip gerą ir sąžiningą žmogų. Štai kodėl taip tvirtai laikausi įsikibusi minties, kad jis mus iš tikrųjų nuoširdžiai mylėjo. Jokiais būdais negalvoju jam atleisti už tai, ką padarė kitoms šeimoms, tačiau už tai, ką padarė mūsų šeimai, aš jam jau atleidau“, – sako serijinio žudiko dukra.

Nors ir teigia atleidusi tėvui už tai, ką jis padarė jų šeimai, K. Rawson, metų metus bandžiusi suvokti, kas paskatino tėvą žudyti, teigia, kad už tuos nusikaltimus atsakingas tik vienas žmogus – jos tėvas.

„Psichopatija – asmenybės sutrikimas, ir tai nereiškia, kad jis išprotėjęs ar nepakaltinamas“, – teigia serijinio žudiko dukra.

„Jis nėra ligonis. Jis tikrai pakaltinamas, pats spaudžiamas jaučia kaltę. Jis viską puikiai supranta ir priima. Kaip ten bebūtų, mano tėvas – psichopatas ir narcizas, taigi smegenyse visi tie dalykai sukelia tikrą pragarą, bent jau man taip atrodo. Tik neatrodo, kad jis iki galo supranta, ką padarė. Nesupranta, kiek skausmo sukėlė kitiems – tiek aukų šeimoms, tiek saviems“, – samprotauja knygos autorė.

Tai, kad atleido savo tėvui, dar nereiškia, kad K. Rawson, kurios knygą bus galima įsigyti nuo sausio 26 dienos, norėtų, kad jis sugrįžtų į jos gyvenimą: „Dėl savęs pačios turiu riboti mūsų kontaktą. Labai jį myliu. Atleidau, tačiau tai nereiškia, kad galiu jį įsileisti į savo gyvenimą“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)