– Kaip atradai tatuiruočių meną?
– Atradau tai jau gyvendamas Budapešte, kur persikėliau studijuoti iš kito šalies galo. Čia ir likau. Kurti tatuiruotes pradėjau kai man buvo 24-eri. Taigi, jau penkerius metus. Priežastis, nuo ko viskas prasidėjo, yra gana juokinga. Vyko paroda ir man paskambinęs žinomas tatuiruočių meistras pakvietė į ją. Tačiau mums susitikus jis ilgai nedelsė ir paklausė, ar nenoriu dirbti kartu jo studijoje. Jis jau buvo susipažinęs su mano iliustracijomis ir jam tai patiko.
Tiesą sakant, ir anksčiau mane domino tatuiruotės, tačiau nemaniau, kad galiu daryti ką nors be iliustracijų. Taigi, praėjus aštuoniems mėnesiams, aš pasirinkau tatuiruotes.
– Nebuvo gaila palikti iliustracijos?
– Dar neturėjau tikrų ir konkrečių planų, bet meistrai, kurių darbais aš žavėjausi, gyrė mano kūrinius, sakė, kad turiu ateitį šioje srityje ir klientų antplūdžio nereikėjo ilgai laukti. Tuomet pamaniau, kad pradėsiu dirbti su tatuiruotėmis ir jei nepatiks, po kokių metų ar kiek daugiau, aš tiesiog grįšiu ar išeisiu kitur.
– Tačiau ant tavo kūno nematau nei vienos tatuiruotės.
– (juokiasi) kai pradėjau, tikrai neturėjau jokių tatuiruočių. Dabar turiu jau daug, tik ne viskas matyti su drabužiais. Tapęs profesionalu tiesiog pradėjau rinkti tatuiruotes meistrų, kurie man patinka, kurių darbais žaviuosi.
Noriu, kad ant mano kūno būtų tik originalūs meno kūriniai tikrų meistrų iš viso pasaulio.
– Net ir mėgstami darbai turi savų minusų. Kokie minusai yra tavo darbe?
– Gyvename laikais kai kažkuo tapti atrodo lengviau nei lengva. Mane nervina kai kas nors vos tik pradėjęs užsiimti tatuiruotėmis ar atidaręs savo studiją jau vadina save tatuiruočių meistru ir įrašo tai į savo gyvenimo aprašymą ar pasižymi socialiniuose tinkluose. Tačiau vien tai padaręs tikru tatuiruočių meistru netampi.
Šiandien bet kas gali tapti bet kuo vien save tuo pavadindamas ir aš nemanau, kad tai yra teisinga. Negalima į vieną kategoriją surašyti tikrų asų ir savo srities profesionalų bei tų, kurie kopijuoja svetimus darbus ir neturi tikro talento. Kartu ir viskas, atrodo, yra lengvai pasiekiama. Mano mokytojai pasakojo, kad jiems pradėjus patiems reikėjo pasidaryti ne tik mašinėles, tačiau ir adatas. Jie puikiai išmanė, kaip veikia ir yra sukuriama visa technika.
Aš tikrai sugriežtinčiau taisykles, kurių reikėtų laikytis norint tapti tatuiruočių meistru. Jei esi talentingas, tau nereikia stengtis, mokėti už reklamą ar siekti dėmesio. Tave pastebės be didesnių pastangų. Jei toks nesi, ilgai taip neištversi, pats kankinsiesi ir galiausiai net ir mėnesių mėnesius dirbdamas nepasieksi didelės sėkmės.
– Kaip pavadinti tavo kuriamų tatuiruočių stilių?
– Visuomet turėjau fetišą linijoms ir detaliems darbams, bet bėgant laikui supratau, kad turiu pakeisti techniką ir atrasti kažką savito, unikalaus, todėl tai labiau siurrealizmas, nors atlieku jį kiek kitaip.
– O kaip vertini tuos, kurie seka tave „Instagram“ ir kopijuoja tavo darbus?
– Netikri meistrai kopijuoja ir nekuria savo dizaino ar eskizo. Kartais perdaromas ir visas darbas. Žinoma, sunku sukurti kažką naujo ir unikalaus, bet verta bent pasistengti. Aš ir pats į savo tatuiruotes įvedu skirtingų stilių detales, originalias eskizų idėjas ir dėl to jie atrodo tarsi fantastiniai.
– Dėl to nepyksti?
– Ne. Juk tas žmogus, kuris nori turėti mano autorinį darbą, ir kreipsis į mane, o ne kitą. Kad ir kaip tobulai būtų nukopijuota, tai vis tiek bus kopija, o aš turiu nuostabius klientus, kurie leidžia man laisvai kurti.
– Kokie stiliai yra populiarūs centrinėje Europoje?
– Sunkus klausimas, nes realizmas dominuoja bene visur. Tiesiog tai žmonėms yra paprasčiausia suprasti. Jie žiūri ir mato, kad tatuiruotė atrodo lygiai taip pat, kaip ir eskize buvęs objektas ar nuotrauka. Spalvotos tatuiruotės taip pat tampa vis populiaresnės, bet kartu pilka, balta ir tamsūs atspalviai atrodo elegantiškiau.
Profesionalai paprastai moka padaryti bene visų stilių tatuiruotes, bet daugiausiai dirba tik su vienu pasirinktu, o realizmą kuria tiesiog meistriškai.
– Ar vis dėlto yra tatuiruočių, kurių daryti nesiryžtum? Galbūt ant itin matomų kūno vietų?
– Neseniai dariau tatuiruotę ant veido kitam meistrui. Priežastis, kodėl ėmiausi jos, buvo tai, kad šis žmogus tikrai žinojo, ko nori ir jau turėjo drąsių tatuiruočių. Žinoma, jis sulaukė ir daug neigiamų komentarų po to, bet manęs tai negąsdina, žinojau, ko laukti.
– Na, o jei idėja, kurio nori tavo klientas, yra kvaila?
– Aš paaiškinu, kad to nedarysiu, nebent pakeisime tatuiruotę ir aiškiai pasakau, kaip tai galima pakeisti ir pagerinti. Paaiškinu, kaip padaryti yra geriausia. Visa kita priklauso nuo kliento. Žmogus, kuris supranta tatuiruotės kaip meno kūrinio vertę, visuomet paklausys meistro.
