Deb Roach gimė be kairės rankos ir dėl to visą gyvenimą susiduria su įvairiais iššūkiais. Sidnėjuje užaugusi moteris jau mokykloje sprendė dėl to iškylančias problemas.

„Mokykloje vaikams per žaidimus buvo leidžiama pasirinkti komandos narius. Mane visuomet pasirinkdavo paskutinę, – pasakojo Deb. – Todėl daugiausia dėmesio skyriau mokslams ir paauglystės metais buvo labai uždara."

Sulaukusi dvidešimties Deb pradėjo dirbti ir su kolegomis per pietų pertraukas ėmė lankytis sporto salėje. Labai greitai ji tapo tiesiog priklausoma nuo sporto.

Tačiau tik tuomet kai pradėjo šokti ir didžėjauti viename klube ji kartą stebėjo šokėjų ant stulpo pasirodymą ir liko tiesiog sužavėta.

So I'm here in #seoul for the day and it's so early in the morning nothing opens for another 90 mins... I'll use that time to #repost this Lil #pole vid of @dirdybirdy and I having a #sexy #dance together in @Crystalgibsonpole's #poleflow Workshop at #poleexpo Yesterday! After a 12 hour flight, @poleexpo feels like a million years ago and send like the sweetest dream.. So much #polelove #polesisters #polefamily #UnitedByPole #poledancenation #poleexpo2017 #poledance

Публикация от Deb Roach (@debzillah) Сен 11 2017 в 1:36 PDT

„Man tiesiog atėmė žadą. Mes buvo užkulisiuose ir aš pasakiau: „Merginos, jums labai pasisekė. Jūs turite dvi rankas ir mokate puikiai šokti. Tiesiog beprotiškai gerai". Tuomet šokėjos paklausė, ar ji pati nenorėtų išbandyti šokių ant stulpo.

„Aš tik pasakiau, kad „kodėl mergina su viena ranka neturėtų mėginti daryti tai, ką jūs darote? – pasakojo Deb. – O jos tiesiog atsakė: „Kodėl ne?"

Pasiryžusi pabandyti, moteris po kelių dienų atėjo į šokių studiją ir, nepaisydama pirminių nesėkmių, niekada nebepažvelgė atgalios.

„Žinoma, man teko ilgiau mokytis, kaip užkopti ant stulpo, nes mano mokytojos mokėsi dviem rankomis. Man tai buvo visai naujas sportas", – sakė Deb. Tačiau jau labai greitai ji ėmė šokti, išmoko tradicinių judesių ir kūrė savo choreografiją.

Galiausiai ji atsisakė savo įprastinio darbo ir pasišventė tik šokiams. Laimėjusi kelis vietinius šokių čempionatus, 2012 metais ji buvo pakviesta varžytis Honkonge vykusio tarptautinių šokių ant stulpo čempionato neįgaliųjų kategorijoje.

„Sudalyvavau ir laimėjau. Tuomet mane apėmė tikra euforija. Tai buvo pripažinimas, apie kurį nė nesvajojau", – pasakojo Deb.

Po sėkmingo pasirodymo konkurse ją ėmė kviesti dalyvauti įvairiuose renginiuose visame pasaulyje. Dabar ji keliauja po visą pasaulį ir šoka bei moko kitus. 2015 metais ji vėl laimėjo pasaulio čempionatą.

Deb sako, kad šokiai ant stulpo yra „būdas augti asmenybei ir transformuotis". Tiesa, ji pripažįsta, kad kai kurioms jos mokinėms tenka susidoroti su šoku. „Tikrai sulaukiu šoko reakcijų. Mano mokinės kartais negali patikėti, kad jų mokytoja neturi vienos rankos", – sakė ji.

Deb sako, kad jos veikloje ją labiausiai žavi galimybė dalintis savo talentu su kitais. „Labiausiai man patinkantis dalykas, susijęs su šokiais ant stulpo, yra mokymas. Matyti žmones, kurie bijo, kad nėra pakankami stiprūs", – atskleidė moteris.

Šiandien šokių ant stulpo ji moko tiek močiutes, tiek ir gydytojas bei advokates. Ir jos žavisi savo mokytoja. Viena jos mokinė Emma sakė: „Aš vos galiu tai padaryti dviem rankomis. Tai, kad ji tai gali padaryti su viena ranka, yra tikrai įspūdinga".

Dabar tiek daug pasiekusi Deb nori kovoti su stigma, siejama su šokiais ant stulpo. „Vis dar yra žmonių, kurie mano, kad šokiai ant stulpo vyksta striptizo klube. Tačiau neišprususių žmonių yra visur. Jeigu norite galvoti, kad „ai, tai ji šoka ant stulpo, tai reiškia, kad ji striptizo šokėja", man jūsų tik gaila. Tačiau manęs tai neveikia", – sakė Deb.