- Dvynukus gimdei jau turėdama sūnų, rašydama viešosios politikos analizės magistrinį darbą ir dirbdama modeliu. Kaip visa tai suderina šiuolaikinė moteris?
- Kai dabar prisimenu tą laiką, atrodo, kad viršijau savo galimybes. Pamenu, kaip prašiau daktarų, kad dar leistų nueiti į „koliokviumą“ (atsiskaitymą - DELFI) ir gimdyti pora dienų vėliau. O kai gimė Tumas su Amelija, dar buvau nepabaigusi savo magistrinio darbo, tačiau jo neatidėjau kitiems metams.
Tuo metu miegojau mažai, nes juk dvyniai – tai visai kita patirtis nei apšokinėti vieną kūdikį. Jei ne vyras ir mūsų abiejų šeimos, man nebūtų užtekę rankų. Jie man labai padėjo. Netgi pamenu, kai praėjus savaitei po gimdymo gavau pasiūlymą filmuotis užsienyje, pamaniau, kad galiu važiuoti su vyru.
Jis prižiūrės vaikus, kol filmuosiuosi, o per filmavimų pertraukas, jei vaikai miegos, pabaigsiu rašyti magistrinį. Tačiau vyras atvedė į protą ir reklamos pasiūlymo atsisakiau (juokiasi).
- Vos tik pagimdžiusi jau būtum galėjusi filmuotis reklamose?
- Iš tiesų, mano figūra dėkinga, nes po pirmo gimdymo jau kitą dieną viskas „atsistojo“ į vietas. Po dvynių grąžinti įprastas formas užtruko du mėnesius. Kai laukiausi pirmagimio Mato, dar iki penkto mėnesio demonstravau permatomus drabužius (šypsosi). Su dvyniais irgi būdama penktą mėnesį nėščia žingsniavau podiumu per Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą.
- Kokia yra trijų vaikų motinos grožio rutina?
- Kasdienės procedūros yra paprastos: atsibudusi išsivalau dantis, nusiplaunu veidą, užsitepu šiek tiek pudros ir šoku prie vaikų. Išsiruošti į miestą man taip pat netrunka ilgai. Kūno sudėjimas toks, kad man tinka daugelis variantų, tad nereikia praleisti valandos prie spintos. Į parduotuves irgi einu su vaikais: randu, kas patinka, pasimatuoju ir dažniausiai tinka. Žinoma, kaip ir kiekviena moteris, mėgstu SPA procedūras. Su draugėmis pasidarome pramogą ir karts nuo karto nueiname pasilepinti įvairiomis procedūromis bei gardžia vakariene po jų.
- Visiškai nieko nekalbi apie plaukus, juk anksčiau jie buvo ilgi ir tiesūs...
- Visą gyvenimą turėjau ilgus tiesius plaukus, kurie mano tiko ir patiko. Tačiau vieną dieną supratau, kad ilgi plaukai man nebetinka. Veidas nori nenori su amžiumi keičiasi. Taigi užsimaniau kažko kardinaliai kito – trumpų ir garbantotų plaukų. Ilgai nesvarsčiusi ir net nepasitarusi su vyru nusikirpau kasas ir pasidariau garbanas. Esu labai patenkinta rezultatu, nes iki tol būdama trijų vaikų mama dažniausiai tuos ilgus plaukus vis tiek rišdavau į kuodą...
- Tai plaukus nusikirpai ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų...
- Sakykime, kad dėl jų padariau du išvaizdos pokyčius. Pirmas – taip, nusikirpau plaukus, tačiau ir pati norėjau tų pokyčių. Antras – nusiėmiau akinius ir pasidariau regos korekciją lazeriu, nes vaikai juos nuolat sulaužydavo, o akių lęšiai man nepatiko.
- Dabar tu skiri visą savo laiką vaikams. O kaip karjera?
- Pirmiausia, niekada nesiekiau modelio karjeros, neskraidžiojau į Milaną ar Niujorką, nors galėjau... Mokslai man visada buvo svarbiausia. Ankstyvoje paauglystėje buvau išsiųsta į Angliją pabaigti mokyklos, vėliau ten pasilikau studijuoti ekonomikos ir vokiečių kalbos, paskui mokiausi Berlyne, o Lietuvoje pernai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pabaigiau Viešosios politikos analizės magistrą. Galėčiau daryti gerą karjerą, tačiau dabar auginu vaikus. Man jie yra svarbiau nei karjera.
- Esi namų šeimininkė, nors turi idealią figūrą svaiginančiai modelio karjerai, baigei prestižinius mokslus...
- Jau seniai žinojau, kad noriu didelės šeimos. Su Eugenijumi turime tris vaikus ir norėtume dar! Kažkada svajojau turėti penkis ar net septynis. Pasakiau sau, kad auklei savo vaikų dėl karjeros ir pinigų nenumesiu. Taip, galėčiau turėti labai gerą darbą, bet tai reiškia, kad savo vaikų beveik nematyčiau.
Pirmieji du metai vaiko gyvenime yra svarbiausi, tuo metu formuojasi jo asmenybė, tad noriu būti kuo arčiau jų. Be to, mamos vaidmuo man tinka ir patinka.
- Vis dėlto padirbėti modeliu neatsisakai ir dabar...
Dabar jau rečiau... Pamenu, kai Matui buvo pusė metukų, filmavausi Kazachstane. Tuose kraštuose mane dėl tamsesnio gymio labai mėgsta. Vienu metu ten netgi buvau etatinis tų kraštų reklamos modelis. Filmavimas turėjo baigtis anksčiau, tačiau viskas užsitęsė beveik parą. Iki šiol atsimenu, kaip mama vežioja Matą aplink studiją, aš išbėgu, pamaitinu ir bėgu toliau filmuotis. Girdžiu tolumoje verkia mano vaikas – vėl bėgu maitinti. Tada vos pati neverkiau ir graužiau save, kam aš tai darau? Ta patirtis leido suprasti, kad turint vaiką turi būti kažkokia pertrauka tarp darbų...
- Ar galėtum palyginti dienas, kai buvai studentė manekenė ir kai esi trijų vaikų mama?
- Kai atsiranda pirmas vaikas, gyvenimas apsiverčia. O kai jų atsiranda daugiau, pavyzdžiui, du iškart, atrodo, kad anksčiau išvis nieko neveikiau (juokiasi). Dabar iš anksto planuojuosi netgi savo laiką duše. Kartais pagalvoju, kiek galėjau visko padaryti, kol neturėjau vaikų... Tačiau tam nebuvo poreikio. Juk negali gyventi atbuline tvarka. Gyvenau kaip tuo metu norėjau gyventi, o ir dabar man labai patinka mano gyvenimas.
- Kokių principų laikaisi augindama tris vaikus?
- Save priskirčiau prie prieraišiųjų tėvų – kuo arčiau ir kuo daugiau. Nesuprantu tų, kurie sako: „Neimk ant rankų – pripras, išlepinsi.“ Mano vaikas turi jaustis mylimas ir žinoti, kad bet kada gali pas mane ateiti ir aš jį visada paimsiu ant rankų, paguosiu.
Nesu vaikams nustačiusi labai griežto režimo. Jie ateina į mūsų gyvenimą ir puikiai parodo savo poreikius, tereikia įsiklausyti. Savo vaikus su Eugenijumi auginame gana laisvai. Stengiamės atliepti jų poreikius nepamindami savųjų. Tiesa, kai atsirado dvyniai, atsirado ir racionaliai laisvas režimas. Tačiau mūsų šeima visur stengiasi eiti ir būti kartu su savo vaikais. Auklės paslaugomis stengiamės naudotis kuo rečiau.
- O ką manai apie mamas, kurios aktyviai viešina savo vaikų nuotraukas socialiniuose tinkluose?
- Gerbiu savo vaikų privatumą, tačiau, manau, kad galiu viešai kalbėti apie savo vaikų auginimo patirtis lygiai taip pat, kaip ir mano tėvai gali kalbėti apie tai, kaip augino mane. Tarkime, „Facebook“ – ten nekeliame savo blogų nuotaikų ar susivėlusių plaukų. Dauguma žmonių ten dalinasi gražiausiais savo gyvenimo momentais. Tad jeigu šiuo metu esi mama ir nieko kito neveiki, tik smagiai augini savo vaiką, viską jam atiduodi ir juo didžiuojiesi, nematau nieko blogo, jei mamos dalinasi savo vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
- Tavo vienas patarimas būsimoms mamoms.
- Svarbiausia yra besąlygiška meilė tiek auginant vaikus, tiek apskritai gyvenime. Tai yra esmė. Pažvelgus giliau meilė yra viena – meilė sau. Pyktis, liūdesys ir kitos blogos emocijos yra nemeilė sau. Auginant vaikus, kaip ir veikiant bet ką kitką, labai gerai pasimato, ties kuriais dalykais dar verta su savimi padirbėti. Praktiškas patarimas, kurį galiu duoti visoms, būtų ilgalaikis žindymas. Nesuprantu tų, kurios sako, kad tai „pririša“. Juk tai yra taip patogu: gali visur eiti ir negalvoti, kad reikia paruošti maistelį ar netgi grįžti namo ir duoti vaikui valgyti. Be to, naktį galima ramiai miegoti, o prabudus tingiai pamaitinti ir toliau sapnuoti devintą sapną. Net iš lovos nereikia lipti. Kiek laiko susitaupo!