Kai ko nepakeisi (genetikos ar artimiausios aplinkos), tačiau sveika mityba yra viena iš tų geros savijautos paslapčių, kurią galima tobulinti ir vos per porą mėnesių paversti gyvenimo būdu. Kaip? Reikia pradėti nuo esmės – apie tai ir visas interviu.
- Kas, pasak mitybos specialistės, yra lieknėjimas?
- Manau, kad nėra nė vienos moters, kuri būtų nuoširdžiai patenkinta tuo, ką turi. Yra moterų, norinčių priaugti svorio ir, patikėkite, jos kankinasi nė kiek ne mažiau nei tos, kurios bando nereikalingus kilogramus numesti. Pastebiu, kad ypač liekno kūno kultas blėsta, tačiau tarp ateinančiųjų į mano kursus yra daugiau norinčių sulieknėti (du trečdaliai) nei norinčių tiesiog jaustis geriau (vienas trečdalis).
Aš dėstau apie sveiką mitybą geresnei žmogaus savijautai, o pradėjus sveikai maitintis – sulieknėjama tiek, kiek norisi. Svarbu paminėti, jog pradėjus maitintis sveikai savijautos pokyčiai jaučiami kasdien, o svoris keičiasi pamažu.
- Kas tuomet yra sveika mityba?
- Apklausos metu paaiškėjo, kad žmonės Lietuvoje sveiką mitybą supranta labai įvairiai. Pavyzdžiui, vieni mano, kad sveika mityba – tai mėsos atsisakymas. Kiti – visų gyvūninės kilmės produktų nevalgymas. Tretiems atrodo, kad tik žaliavalgiai maitinasi sveikai ir pan. Mano nuomone, tiek visavalgis, tiek vegetaras, tiek veganas gali maitintis sveikai arba nesveikai.
Mityba visais atvejais turi būti subalansuota. Man sveika mityba – tai sąmoningas valgymas ir natūralių produktų vartojimas. Taip pat gebėjimas apdoroti maistą jo nesugadinant, kad organizmas gautų maksimalų kiekį naudingų medžiagų, o sotumas jaustųsi ilgą laiką. Be to, labai svarbu valgymui skirti laiko ir būtinai vartoti skysčių.
- Ar sudėtinga iš esmės keisti mitybą?
- Susiimti ir pabadauti arba valgyti neskaniai ribotą laiką yra lengviau nei iš esmės pakeisti savo mitybą ir ją tokią išlaikyti. Pasiryžus keisti mitybos įpročius reikia pakeisti nemažą gyvenimo dalį. Juk mes nuolat susitinkame su kolegomis, draugais, šeima, perkame maistą, galvojame apie jį ir gaminame.
Maistas – didelė gyvenimo dalis. Jei esame įpratę maitintis vienaip, pakeisti mitybą iš esmės reikia laiko ir žinių. Dažniausiai tai užtrunka bent mėnesį ar kelis. Teigiama, kad naujiems mitybos įpročiams įgyti reikia net aštuoniolikos mėnesių. Todėl aš vedu ilgalaikes programas, o vienkartinius seminarus darau rečiau.
Be to, norint pasikeisti visam laikui, būtini labai aiškūs motyvai. Turėdami tikslą galime pastatyti save į diskomforto zoną ir siekti joje pasijausti patogiai. Jei aiškių motyvų nėra, tuomet mūsų noras keistis dingsta ties pirmu sunkumu. Beje, dalis žmonių „bijo“ sveikos mitybos, nes įsitikinę, kad valgiai bus neskanūs. Tai senas mitas. Tiesa tokia, kad sveikas maistas privalo būti skanus ir sotus. Esu tikra, kad valgymo malonumą išlaikyti būtina, jei norime ilgalaikio pokyčio. Kai aplinkui tiek skanaus maisto, kiek ilgai gali išbūti valgydamas neskaniai ar būdamas alkanas? Bent jau aš – labai trumpai.
- Kokie būna žmonių motyvai norint sulieknėti?
- Vyrus dažniausiai motyvuoja medicinos tyrimų rezultatai – aiškiai juodu ant balto užrašytos problemos. Beje, ir vyresnėms moterims viena iš svarbių motyvacijų tampa sveikatos sutrikimai, tačiau ne ką mažiau joms svarbus ir estetinis grožis. Visada savo klientams sakau, kad sveika mityba – tai ne plastinė operacija.
Siūlau bent kelis mėnesius maitintis sveikai pagal mano rekomendacijas ir, jei rezultatai nepatiks, bet kada galima grįžti prie senų įpročių... Tačiau atgal grįžti juk nesinori (šypsosi).
Be to, pradėjus maitintis sveikai atsiranda vidinė ramybė: nebijoma sustorėti, suvalgyti kažką netinkamo ir pan. Atsiranda malonus santykis su maistu, o ta ramybė persiduoda ir į kitas gyvenimo sudedamąsias dalis: santykius (mažiau pykčio), fizinį aktyvumą (daugiau judėjimo, nes norisi), sveikatą (nustoja skaudėti galvą, jei tai ne migrena).
Labai greitai galima pamatyti pokyčius ir medicinos tyrimų rezultatuose: pavyzdžiui, jei yra problema dėl padidėjusio cholesterolio, jis labai greitai sumažėja. Galiu pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip per kursų lankymo laiką cholesterolio rodmuo žmonėms sumažėjo nuo 10 iki 8, nuo 9,2 iki 7,4, ir palaipsniui mažėja toliau. Tokie dalykai ypač motyvuoja! Manau, kiekvienas gali turėti skirtingų motyvų. Ir nebūtinai vieną. Svarbu, kad žmogui tas dalykas būtų iš tiesų svarbus.
- Egzistuoja mitas, kad sveikai maitintis yra brangu. ar tai tiesa?
- Nesu dariusi specialios apklausos, tačiau mano klientai vis pasidalija nuostaba, kad pradėjus sveikai maitintis kinta jų išlaidos maistui. Dauguma teigia, jog sutaupo nuo 10 proc. iki 50 proc. šeimos biudžeto. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės pradeda pirkti tik ekologiškus arba gurmaniškus produktus.
Tačiau paskaitose apie tai nekalbu ir nemanau, kad tai yra prioritetas. Aš pati dažnai apsiperku didžiuosiuose prekybos centruose. Žinoma, kaimišką naminę produkciją vertinu labiau, tačiau ne visada yra galimybė įsigyti tokių produktų. Taigi sveikai maitintis nėra brangu, nes nustojama pirkti blogą maistą, mityba tampa sezoninė (produktai sezono metu yra akivaizdžiai pigesni) ir pan.
Pavyzdžiui, atšalus orams nebereiktų pirkti agurkų ir salotų, o reiktų pereiti prie kopūstų, morkų, burokėlių ir kitų šakninių daržovių. Gyvenant Lietuvoje dažniausiai neverta pirkti vandens buteliuose, nors daug kas įpratę. Juokiuosi, kad kursai greitai atsiperka net finansiškai, jau nekalbant apie sumažėjusias išlaidas sveikatos reikmėms. Tiesa, išauga išlaidos garderobui, nes kai moterys pradeda patikti sau veidrodyje, išauga ir noras puoštis (šypsosi).
- Koks yra sveikai besimaitinančio žmogaus mitybos racionas?
- Vienos dienos racionas neatspindės visavertės mitybos. Per savaitę svarbu suvalgyti visadalių grūdų, pupelių, kalną įvairių sezoninių daržovių, riebios ir liesos žuvies, raudonos ir baltos mėsos, kiaušinių, rūgštaus pieno produktų ir t. t.
Jei kurios nors produktų grupės žmogus nevalgo, vis tiek galima subalansuoti mitybą tinkamai, tik tam reikia dar daugiau žinių. Rytus rekomenduoju pradėti nuo grūdinių produktų (avižos, nekepinti grikiai, soros, perlinės kruopos, bolivinė balanda, burnočio sėklos, spelta, kietieji kviečiai, rugiai, miežiai ir pan.) ir pasikrauti energijos visai dienai. Beje, neretai košės žmonėms tampa atradimu. Žinant įdomių receptų (pridedant sviesto, grietinės, daržovių, patarkuoto sūrio, džiovintų pomidorų, pesto padažo, alyvuogių ir t. t.), tikrai lengva pamėgti košes.
Pietums žmogaus organizmas turi gauti šviežių daržovių, o prie jų – ko tik širdis geidžia. Tiks lęšiai ar pupelės, žuvis, mėsa, rudieji ryžiai ar viso grūdo makaronai. Svarbu pavalgyti sočiai, o tai yra paprasta renkantis natūralius produktus. Tada labai greitai dingsta ir saldumynų bei miltinių patiekalų noras.
Vieni žmonės mano, kad jiems netinka produktai, turintys glitimo, kiti sako, kad netoleruoja laktozės...
- Tai mada ar XXI a. problemos?
- Manau, kad pirmiausia reiktų įsitikinti, ar tikrai organizmas netoleruoja laktozės, glitimo ir pan., o jau tada priimti sprendimus, galbūt kažko atsisakyti. Jeigu žmogus alergiškas kviečiams arba jis turi celiakiją, natūralu, kad jam negalima valgyti produktų, turinčių glitimo. Statistikos duomenimis glitimo Lietuvoje netoleruoja 2 proc. žmonių, o laktozės – net 32–34 proc. Galima sakyti, kad kas trečiam Lietuvos gyventojui reiktų vengti produktų su laktoze arba rinktis nedidelius kiekius rūgščių pieno produktų (kefyrą, pasukas, varškę ir pan.), kuriuose laktozės yra mažiau. Dažniausiai žmogaus organizmas netoleruoja perdirbtų produktų arba netinkamai namie apdoroto maisto.
- Koks galėtų būti jūsų vienas sveikos mitybos patarimas?
- Manau, kad labai svarbūs yra du patarimai. Pirmas – jeigu nepatinka esamas rezultatas, reikia keisti kasdienius įpročius, pasiliekant mažas išimtis. Jei darote tą patį, tai ir rezultatas bus tas pats. Antras – nustokite dėl savo nelaimių kaltinti antrąją pusę, šeimą ar aplinkybes. Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus, būkite jau šiandien geriausia savo versija. Patikėkite, rezultatas nustebins jus pačius. Ir labai greitai.