Vytauto Kuso įkurtame muziejuje „gyvena“ daugiau kaip trys tūkstančiai įvairiausių šunų: nuo įprastų keramikinių, stiklinių ar medinių iki šokoladinių, šiaudinių, pagamintų iš Swarovski kristalų, auksinių, metalinių... Vytautas suskaičiavo, kad jo kolekcijoje šunys pagaminti iš 22 skirtingų medžiagų ir tai dar ne pabaiga – jo kolekcija vis pildoma.
Šunų muziejaus kolekciją vis papildo ir artimieji ar visai nepažįstami žmonės. „Štai šiuos šunelius gavau paštu iš žurnalistų, kuriems daviau interviu“, – pasakojo Vytautas, rodydamas nedidelę dėžutę su vos matomais šunyčiais. Šis eksponatas pralenkė ilgą laiką turėtą mažiausią kolekcijos eksponatą ir dabar gali vadintis Vytauto turto rekordininku.
O viskas prasidėjo nuo jo ir žmonos apsilankymo šunų parodoje. Pirmas nedidelis šunelis, padovanotas žmonai, tapo jo kolekcijos pradžia. „Tiesiog įdėjau į saują ir pasakiau, kad jau turi šunelį“, – šypsojosi prisiminimais besidalydamas žemaitis.
„Kai kurie šuniukai turi tiesioginę paskirtį buityje, – pasakojo V. Kusas, DELFI vesdamas ekskursiją po savo muziejų. – Gertuvė, žiedai, kortos, laikrodis, kepimo formelė, taupyklė, peiliukas, rašalinė ir net naktinis puodukas. Visiems giriuosi, kad su šiuo rožiniu naktiniu puoduku užaugo ir mano vaikai. Mano sūnus, užaugęs kartu su juo, dabar nešioja 49 dydžio batus.“
V. Kusas yra ne tik šunų muziejaus, vienintelio tokio Baltijos šalyse, įkūrėjas, bet ir poetas bei dailininkas. Devynias poezijos knygas išleidęs autorius ir šį muziejų įrengė ne kur kitur, o savo tapybos studijoje, vieno daugiabučio pirmame aukšte. Negana to, jam priklauso ir ne vienas Lietuvos rekordas, tad apsilankę pas Vytautą, galėsite apžiūrėti mažiausią pasaulyje knygą, apvalų paveikslą ir įvairių kiaušinių raižinius.
Besišypsodamas menininkas, vedžiodamas DELFI po savo dirbtuvėles, nevengė ir žemaitiškų juokelių, kurie kitiems gali pasirodyti ir kiek grubūs. Kiekvienam nusprendusiam peržengti Vytauto šunų karalystės slenkstį, vertėtų nusiteikti ne tik kažką naujo sužinoti ar pamatyti, bet ir ne kartą sutrikus pasijuokti ir iš gyvenimo, ir iš savęs. Net paprašius nufotografuoti Vytautą šis, rodos, visiškai rimtai paklausė: „Pasui? Man jau kažin ar prireiks naujo paso, aš jau ir su savu nugyvensiu“.
Vis dėlto V. Kusas mielai pozavo fotoobjektyvui, tačiau itin prašė jį fotografuoti su skulptūrėle, kurioje vaizduojami du metaliniai šunys. „Man labai smalsu, kas galėjo jį atnešti ir palikti. Labai norėčiau sužinoti, kas tas žmogus, – tikino kolekcininkas. – Aš šiuos šunis radau tiesiog atėjęs į dirbtuves, prie savo durų.“
Kolekcininkas pasakojo, kad dažnai gauna įvairiausių šunų savo kolekcijai iš pažįstamų, artimųjų ar tiesiog čia apsilankiusių šunų, tačiau tokią paslaptingą dovanėlę prie durų rado pirmą kartą.
Dalis Vytauto Kuso kolekcijos – nuotraukų galerijoje:
