Taigi kas nutiks, jei septynias dienas vilkėsiu beprotiškais apdarais, kurie išryškins mano storą pilvą? Ar prisipirksiu daugybę drabužių, kuriais daugiau niekada nevilkėsiu? Ar žmonės vis dar žiūrės į mane rimtai? Ar liausiuosi nenešioti drabužių vien dėl to, kad negalima demonstruoti pilvo rinkių? Ar žmonės komentaruose manimi pasipiktins, o gal atvirkščiai, susižavės? Pamatysime!
Pirmiausia prisipirkau daugybę sijonų ir suknelių, su kuriomis, mano nuomone, galėsiu turėti tik vienos nakties nuotykį ir daugiau jų nevilkėsiu. Kalbant apie drabužius, aš renkuosi tik A formos sijonus. Visų kitų drabužių (siaurų sijonų, kūną aptempiančių suknelių ir kelnių) vengiu tarsi nenuleisto tualeto viešoje vietoje. Tokios yra mano taisyklės ir perprogramuoti save buvo iš tikrųjų sunku.
1 diena. Gerokai pervertinau, koks ryškus bus mano pilvas su šia suknele
Kai pirkau šią suknelę, galvojau: horizontalios linijos + tiesus kirpimas = kelias į šiukšlių dėžę. Maniau, kad ši suknelė tikrai pabrėš mano pilvą. Tačiau kai pamėginau nusifotografuoti su šia suknele, man teko įdėti nemažai pastangų, kad pilvas išryškėtų. Galiausiai teko susegti suknelės medžiagą nugaroje plaukų segtuku, kad pilvas iššoktų į priekį.
Aš tikrai nekenčiu, kai žmonės mato mano bambą – jaučiuosi taip, tarsi būčiau atskleidusi savo trečiąją psichinę akį. Taigi, jei paklaustumėte manęs, kaip skalėje nuo vieno iki visiško apsiš****o įvertinčiau savo baimę pasirodyti su šia suknele darbovietėje, atsakyčiau, kad ji prilygo 4. Nepaisant to, maloniai nustebau supratusi, kad jei vilkėčiau šia suknele be uodegytės nugaroje, ji man iš tikrųjų patiktų!
2 diena. Pasiryžau kankynei, bet iš tikrųjų gerai praleidau laiką, nes gyvenimas yra tarsi kvailas pasivažinėjimas ant šieno vežimo
Iki šiol niekada nepirkdavau tokių sijonų. Netgi nežiūrėdavau į juos ilgiau kaip tris sekundes, po to nusijuokdavau ir mėnulio eisena išsliūkindavau iš parduotuvės. „Taip! – sušukau užsisegusi šį sijoną. – Taip, tai yra pats blogiausias variantas!“. Tačiau kai su šiuo sijonu pasidariau milijoną nuotraukų, man buvo sunku atrinkti pačią geriausią. Tai sijonas, po kuriuo paauglystėje man būtų reikėję vilkėti figūrą liekninančius apatinius, bet dabar džiaugiausi, kad mano pusiaujas nėra negyvai užspaustas žiauriais dviratininko šortais.
3 diena. Mano pasitikėjimas savimi pernelyg išaugo ir aš apsivilkau aptemptą suknelę
Suvokiau, kad figūrą aptempiančios (body-con) suknelės yra tarsi nuosprendžio kojinės, atsiųstos iš planetos, pavadinimu „Aš žinau, ką padarei per aną picų vakarėlį“. Taip pat žinau, kad dėl šio eksperimento esu pasižadėjusi ignoruoti šį faktą.
Nepaisant to, atrodžiau baisiai, todėl nusprendžiau pagudrauti ir apsijuosiau juosmenį surištais marškiniais. Dabar yra 2016 metai ir aš esu pakankamai nugyvenusi, kad prikelčiau savo vidurinės mokyklos laikų stiliaus triukus.
Tačiau pamiršau, kad mano figūra yra savotiška optinė iliuzija, todėl papildomai nusifotografavau iš šono, kad būtų aišku, jog neapgaudinėju.
„Taaaaip, - ištariau vienai draugei, kai peržiūrėjau šias nuotraukas. – Daugiau nevilkėsiu šia suknele“. Tačiau ji pažvelgė į mane liūdnu žvilgsniu ir tarė: „Galbūt dėl to, kad esu aukštesnė už tave, bet man ši suknelė neatrodo tai blogai, kaip tau“.
Jos žodžiuose yra tiesos. Galite pažvelgti į šias nuotraukas ir pagalvoti: „O ne, mergyt, atleisk, bet tau nereikėtų to daryti“. Tačiau kodėl taip manote? Ar tokios jūsų mąstymo priežastys turi ką nors bendra su tuo, kas aš esu, kokį darbą dirbu, kokia esu draugė ir partnerė?
Nesakau, kad tokie šališki vertinimai pasaulyje neegzistuoja ir kad paprasčiausiai galiu praleisti juos pro ausis, tačiau mažiausia, ką galime padaryti, tai tyliai pripažinti, kad „negražus“ vaizdas yra tikrai kvaila priežastis kažko nedaryti.
4 diena. Mūvėjau šortus - sijoną ir supratau, kaip gerai išmokau nuotraukoje atskleisti save iš gražiausios pusės
Kai mėginome padaryti šią nuotrauką, man niekaip nepavyko pasiekti, kad fotografijoje išryškėtų mano pilvas. Išbandėme daug ką: skirtingą apšvietimą, įvairias pozas. Baltų šortų – sijono komanda!
Tuomet suvokiau, kad kiekvieną kartą, kai daroma fotografija, aš nesąmoningai pasirenku pozą, kuomet viską įtraukiu ir stoviu tiesiai. Pati to nesuprasdama, mėginau pati save redaguoti.
Velnias, liautis tai daryti buvo tikrai, tikrai sunku.
5 diena. Mūviu kelnes, savo baisiausią priešą
Man teko grįžti į parduotuvę pirkti kelnių ir nusprendžiau šį eksperimentą perkelti į „Bussfeed“ biurą Niujorke. Tai šaunus sprendimas, nes jame visada būna daug man nepažįstamų žmonių ir aš turėsiu tik ribotas galimybes užfiksuoti, kaip jie į mane reaguos.
Nors nekenčiu kelnių, tačiau šioje nuotraukoje man teko gerokai suglebti, kad mano pilvas iššoktų į priekį. Taip, pilvas tikrai tebėra, bet veikiausiai ne tokiu gigantišku pavidalu, kaip aš jį vaizduoju.
Taip pat surengiau pristatymą kai kuriems „BuzzFeed“ žmonėms, kad būčiau tikra, jog mano pilvas yra jų akių lygyje.
Ar minėjau, kad šios kelnės yra velniškai patogios? Jaučiuosi tarsi „Tarptautinių riterių prieš kelnių mūvėjimą“ išdavikė, bet nieko tokio, jos nuo to atsigaus.
Vienas iš daugybės mano bendradarbių taip pat pareiškė, kad aš gražiai atrodau. Tai melas, bet tiek to, meluokite, aš galiu tai ištverti.
6 diena. Neturėjau supratimo, prie ko priderinti šias motociklininko kelnes, todėl tiesiog apsirengiau palaidinę su žirafomis
Niekada nebūčiau pirkusi šių kelnių ir buvau įsitikinusi, kad po šio eksperimento jos keliaus tiesiai į kalėjimą spintoje. Ir nors iš pradžių jaučiausi tarsi išpleręs zoologijos sodo žvėrelis, man po truputį pradėjo patikti smagūs būdai, kaip mano kūnas išsitenka šiose kelnėse. Išvažiavimas iš savo mados vėžių yra tarsi čiužinio vartymas. Tai dalykai, kuriuos būtinai reikia padaryti.
7 diena. Galbūt persistengiau, apsimovusi pačias siauriausias savo kelnes
Paskutinę eksperimento dieną norėjau apsivilkti kažką sportiška. Taigi nusprendžiau pasirinkti kelnes sportui, kurias jau nešiojau rašydama ankstesnį straipsnį. Tuomet daugybė žmonių tikino, kad jos manęs nedailina.
Šį kartą šio kelnės pernelyg aptempė mano tarpukojį. Tačiau kai šią nuotrauką paskelbiau tinkle „Instagram“, žmonės norėjo sužinoti, kur aš pirkau šias kelnes. Komentarai „Labas, iš kur gavai šį drabužį“ TIKRAI buvo dažna tema šią savaitę socialiniuose tinkluose bendraujant su žmonėmis, ir netrukus daugelis šių drabužių pateko į mano reguliarią aprangos rotaciją.
Taigi ką sužinojau pasibaigus savaitei?
1. Klydau, kad daugiau niekada nevilkėsiu šių drabužių - kai kuriuos iš jų dabar reguliariai nešioju. 2. Neverta net neišbandyti jums patinkančios mados vien dėl to, kad būgštaujate dėl savo pilvo rinkių. Gali būti, kad su tais drabužiais pasijusite kur kas patogiau, negu jums atrodo.
3. Rengtis taip, kad niekas nematytų jūsų „gelbėjimosi rato“, yra taisyklė dėl to, kad mes patys leidžiame jai būti taisykle. Kuo dažniau žmonės tai matyts, tuo geriau jie supras, kad tai neturi jokios reiškmės ir kad tai jų nežeidžia. Žmonės gali skųstis ir dėl to, kad mato čiurnas.
4. Gyvenimas trumpas. Vilkėkite tai, kas jums patinka. Žavėkitės žmonėmis, jei jie daro tą patį. Ir tikėkite savo bendradarbiais, jeigu jie sako jums komplimentą.
