Visi esame ten buvę
Esu tikra, jei Tau, mielas skaitytojau, daugiau nei 20 metų, Tavo spintoje tikrai buvo bent vienas drabužėlis iš Gariūnų. Juk negali būti kitaip – kol nebuvo visų prekybcentrių, dauguma ten važiuodavo. Ir aš esu ten buvusi, kai buvau dar vaikas. Kelis kartus prieš rugsėjo pirmąją tėvai ten pirko man garderobą (oho, kaip būdavo gražu!). Tad važiuodama mintyse gyvenau tais išlikusiais vaizdiniais: rusiška kalba, pardavėjos, pasikabinusios pinigines ant diržo, minia pirkėjų, purvas po kojomis, dėžėse sumesti batai su nutrinta kortele „Pigu“ (iš tiesų lietuviškai parašyta smulkiomis raidėmis, ryškiau įrėžtas rusiškas žodis) ir visi kiti tik turguje randami malonumai.
Rusų kalbos margumas – visu gražumu
Jei nesupranti rusiškai, Gariūnuose tai tik Tavo problema. Gali nepirkti, bet pardavėjos čia liežuvio nelaužys bandydamos ką nors paaiškinti lietuviškai. Štai toks buvo mano pokalbis. Aš: „Laba diena, kokia šios liemenės kaina?“ Pardavėja: „Penkiasdešimt eurų, čia kaip tik tavo dydis, va, puikiai tiks“. (Kalba rusiškai.).Aš: „Atsiprašau, aš nesuprantu rusiškai.“ Pardavėja: „Ne mano problemos.“ (Kalba rusiškai.) Aš: „Viso gero.“ (Ką ji pasakė man išeinant, stengiausi neišgirsti.)
Visi drabužiai – mano dydžio
Pats smagiausias dalykas čia – visi drabužiai, visos suknelės, kelnės, marškinėliai ir apatiniai – mano dydžio, nesvarbu, ko užsimanyčiau! Viename skyriuje mane bandė įtikinti, kad suknelės siuvamos tik vieno dydžio, nes tinka visoms be išimties. Na, bent jau man atrodytų kaip nulieta! Kitame įsižiūrėjau tokią akį rėžiančią rožinę suknelę (užhipnotizavo), siekiančią žemę. Kaina – 35 eurai, nusiderėjau iki 30 (valio!), bet išreiškiau dvejonę, kad ji gali būti man per ilga. Vėl pokalbis. Pardavėja: „Nieko tokio, pasiimsi žirkles ir nukirpsi apačią, kiek reikia.“ (Šita kalbėjo lietuviškai.) Aš: „Bet tai apsiūti reikia, irs medžiaga.“ Pardavėja: „Niekas čia neirs, va, imi ir nukerpi arba siuvimo mašina apsisiūsi, jei labai reikia.„Aš: „Aš neturiu siuvimo mašinos ir nemoku siūti.“ Pardavėja: „Tau už tuos nuderėtus 5 eurus bet kurioje siuvykloje sutvarkys ir dar kavai liks.“ (Aš tikrai nežinau, kur ji geria kavą, bet akivaizdu – ne Vilniaus senamiestyje.)