Paslaptinga Palangos vieta, kurioje vaidenasi: išėjusiųjų myriop vardu pavadinta neatsitiktinai

Palangoje yra vieta, kurią seniau vietiniai lenkdavo iš tolo. Esą čia vaidenasi iki šiol. 1898 metais pastatyta grafams Tiškevičiams priklausiusi „Anapilio“ vila tokį neįprastą pavadinimą gavo neatsitiktinai. Paslaptingas pastatas pavadintas išėjusiųjų myriop vardu dėl didikės pomėgio kviesti mirusiųjų dvasias.

Šioje grafų laikus menančioje viloje mėgdavę apsistoti ryškiausi politikos, kultūros, meno ir mokslo žmonės. Čia vasarodavo prezidentas Aleksandras Stulginskis, poetas Maironis, dainininkas Kipras Petrauskas, verandoje arbatėlę siurbčioti mėgdavę Seimo nariai.

„Verta priminti, kad daug Nepriklausomybės akto signatarų yra kilusių iš Palangos. Kai laikinoji sostinė ištuštėdavo, jie vykdavo į savo dvariukus arba į pajūrį. Čia formavosi inteligentiška bendruomenė, kurią sudarė pagal padėtį ir išsilavinimą pasižymėję tautiečiai“, - DELFI pasakojo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius.

Sovietmečiu „Anapilis“ buvo nacionalizuotas. Po Nepriklausomybės pastatas perduotas Palangos savivaldybei ir įkurtas muzikinis klubas, kuris prikėlė vilą naujam gyvenimui ir buvo prieinamas paprastiems žmonėms. Jame nuolat koncertuodavo Stasys Povilaitis, Andrius Mamontovas, Virgis Stakėnas, Arina, Neda, grupė „Blues Makers“, šviesaus atminimo Vytautas Kernagis, Obuolys ir kiti atlikėjai, vykdavo dainuojamosios poezijos festivalis „Indėnų vasara“.

Užsiiminėjo spiritizmu

Vietiniai šį pastatą yra apgaubę mistika ir įvairiomis legendomis. Kalbama, jog vila ne be reikalo pavadinta išėjusiųjų myriop vardu.

„Čia daug žmonių praleidę dienas ir naktis. Atmosfera muzikinio klubo gyvavimo laikais buvo pakankamai laisva. Tada ir gimė legendos apie klaidžiojančius vaiduoklius „Anapilyje“. Kiekvienas pastatas turi savo istoriją, kuri iš dalies pagrįsta faktais, iš dalies – žmonių sąmonėje ar aplinkoje atsiradusiais vaizdiniais, vėliau pasklidusiomis kalbomis“, - DELFI pasakojo Palangos kurorto muziejaus direktorius.

Viena vietos gyventojų pasakojama legenda byloja, kad vilos savininkė Sofija Tiškevičienė užsiiminėjo spiritizmu. Esą didikė virš palėpės buvo netgi įsirengusi paslaptingą veidrodžių kambarį, dėl kurio vėlės taip ir nebegalėdavo sugrįžti į savo pasaulį.

Kalbama, kad viloje vėliau vaidendavosi ne tik pačios S. Tiškevičienės dvasia, bet ir jos pasikorusios tarnaitės vėlė.

Vietiniai namą aplenkdavo ir dėl mistiškų garsų, kuriuos skleisdavo bajorės prašymu bokšte įrengti vėjo vargonai.

Tokiomis legendomis J. Liachovičius linkęs abejoti. Nes moters būta labai dievobaimingos ir vargu, ar ji tikrai kviesdavo dvasias. 

Tačiau ne vienas „Anapilyje“ apsistojęs žmogus neva yra matęs paslaptingų siluetų, girdėjęs keistų garsų. Esą net ir muzikinio klubo gyvavimo laikais čia likdavę nakvoti muzikantai girdėdavę keistus bildesius, žingsnius, o buvusiame grafienės kambaryje uždegti žvakę buvo neįmanoma. Ugnis kaip mat užgesdavo.

Tiesa, Tiškevičių dvasia Palangoje atgimsta ir kiek šviesesnėmis spalvomis – kiekvieną vasarą Birutės parke – botanikos sode pasirodo grafų šeima, jai padedančios tarnaitės, sodininkas, vaidilutės ir kiti personažai.