Po drąsaus Tommy Casho pasirodymo DELFI TV laidos GARSIAI! vedėja turėjo galimybę prisiliesti prie šio kūrėjo asmenybės išskirtinio interviu metu.

Atlikėjas griežtai atsisakė kalbėtis prieš kameras. Vos tik pokalbiui prasidėjus, pasidarė aiški tokio jo pageidavimo priežastis. Ant scenos matyto ekstravagantiškojo menininko balkone vykusiame pokalbyje staiga nebeliko. Tommy Cashas parodė jautriąją pusę ir atskleidė liūdną savo populiarumo kainą.

Šiuo metu esame balkone. Ar dažnai po koncertų tau tenka leisti laiką tokioje jaukioje aplinkoje, šalia gamtos?

– Gamtoje leidžiu per mažai laiko. Turėčiau dažniau ja mėgautis.

Gyveni didmiestyje?

– Taip.

Galbūt Taline?

– Galbūt.

Ką tik surengei beprotiškai efektingą šou. Tačiau kodėl vizualizacijose buvo tiek daug pornografijos?

– Kokios pornografijos? Aš dažniausiai nematau, kas vyksta už manęs. Bet meilė juk labai natūralus dalykas, tiesa? O šiame interneto amžiuje tokie vaizdai yra lengvai pasiekiami visiems. Ir dar gerokai stipresni. Mano šou pakankamai švelnus, kalbant apie tokius vaizdus.

O kaip nusprendei koncerto metu nusimesti beveik visus drabužius?

– Tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai ant scenos likau su vienais apatiniais. Tai man atėjo į galvą jau stovint scenoje. Paprastai aš nemūviu trumpikių visai. Bet šiandien pamaniau, kad gal vis tik būsiu su apatiniais.

Ar mums tai daugiau laimėjimas, ar praradimas, kad taip nusprendei?

– Manau, kad laimėjimas, nes galiausiai vis tiek likau beveik be drabužių. Jei žaistume pokerį iš nusirenginėjimų, tai šiuo atveju pralaimėtoju būčiau aš.

Po šio pasirodymo neįmanoma nepastebėti tavo ištreniruoto kūno. Kaip tau pavyksta palaikyti puikią formą?

– Tik koncertų dėka. Štai praeitą savaitgalį pasirodžiau keturiuose festivaliuose iš eilės – Prancūzijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ir paskutinio nebepamenu.

Tai tavo antrasis kartas festivalyje „Galapagai“. Anksčiau esi turėjęs ir dar vieną mažesnį pasirodymą Lietuvoje. Kaip jautiesi, lankydamasis pas mus?

– Man čia gera, jaučiuosi kaip artimoje aplinkoje. Bet taip jau gaunasi, kad dažniau pasirodau tolimesnėse šalyse nei kaimynystėje. Visada taip nutinka, kad kaimyninės šalys staiga pradeda domėtis tik tada, kai būni ko nors pasiekęs toliau. Pavyzdžiui, kai tave pradeda vertinti kokioje Amerikoje.

Pakalbėkime apie tavo dainų vaizdo klipus. Panašu, kad kuo toliau, tuo jie darosi vis beprotiškesni ir vis labiau šokiruoja.

– Ačiū.

Ar tu pats esi atsakingas už jų idėjas? Ar už tavęs stovi didelė komanda žmonių, kurie visa tai kuria?

– Ne, jokios komandos. Tai tarsi itališkas šeimos restoranas, kurio galva žino geriausius receptus ir pataria visiems, kas skaniausia. Vaizdo klipus aš kuriu už savo paties pinigus. Nėra jokių rėmėjų, aš pats esu pilnai atsakingas už juos.

Kurį iš savo vaizdo klipų laikytum pačiu drąsiausiu ir labiausiai šokiruojančiu?

– Tą, kurį šiuo metu kaip tiktai kuriu. Jį filmuosime maždaug po trijų savaičių. Bet manau, kad patys beprotiškiausi – dar tik ateityje, kai sueis man kokių trisdešimt metų ir suprasiu dar geriau, kaip viskas veikia.

Ar tokiais vaizdo klipais sieki šokiruoti žiūrovą?

– Ne, aš tai kuriu dėl savęs. Man patinka „Alien“, „Space Odyssey“, bet tai juk yra šokiruojantys filmai, taip? Ir jie tapo legendiniais.

Jei tau reiktų pasirinkti vieną siaubo filmo veikėją, kuo norėtum būti labiausiai: Freddie Kruegeriu, Annabele, Samara (iš „Skambučio“), Jacku (iš „Švytėjimo“)?

– Manau, kad man artimiausias Jackas. Nes kasdienybėje esu ramus, bet ant scenos man patinka pamesti galvą. Kaip Jackas padarė filmo pabaigoje.

Prieš koncertą tu atrodei labai susikoncentravęs, stoviniavai prie scenos kokias dvi minutes, tavo pirmajai dainai prasidėjus. Ją dainavai užkulisiuose. Kas per meditacija vyko tuo metu? Kodėl tiek delsei užlipti ant scenos?

– Aš bandžiau sukaupti visą savo energiją pasirodymui. Sunku tai padaryti, kai užkulisiuose šalia manęs stovi penkiolika žmonių, kurie fotografuoja ir akylai stebi. Noriu susikaupti savo koncertui, atlikti geriausiai tai, kam ir esu sutvertas. Labai rimtai žiūriu į savo pasirodymus. Man patinka kurį laiką prieš koncertą visai nekalbėti su niekuo, pravalyti savo mintis.

Kiekvienas iš mūsų savyje turi kelis skirtingus „aš“, tiesa? Tad lipant ant scenos manyje pabunda „alfa Tommy“, gebantis valdyti tūkstantines auditorijas. Bet kartais ši mano pusė tampa pavojinga, nes greitai priprantu prie to ir pradedu vaikščioti kaip Conoras McGregoras. Ne tik ant scenos. Kartą tokią pastabą gavau iš vienos savo draugių, tada supratau, kad jau pats susipainiojau savyje. Tačiau tai jokiu būdu nėra vaidmenys. Tai tik skirtingi mano energijos lygiai.

Kol stoviniavai užkulisiuose, apkabinai Beną Aleksandravičių, kurį pirmąkart sutikai 2013–2014-aisiais metais. Vienoje muzikos stovykloje jūs net įrašėte bendrą kūrinį. Pameni dar jį?

– Žinoma, jis labai šaunus vaikinas! Būtinai pakalbėsime su juo šiek tiek vėliau.

Ar tavo gyvenime yra toks vienas žmogus, kurio nuomonė tau rūpi labiausiai, kuriuo tu tiki, galbūt net pirmajam(-ai) papasakoji apie savo kūrybines idėjas?

– Savo idėjas aš išpasakoju daugeliui žmonių, kurie mane supa: draugams, grafikos dizainerei, koncertinio turo vadovui ir pan.

Bet iš esmės neturiu daug draugų, esu gana vienišas žmogus. Populiarumas atneša vienatvės jausmą ir liūdesį. Tai kaina, kurią atlikėjai moka už savo šlovę. Po koncertų leidžiu laiką viešbučio kambaryje visiškai vienas. Sunku būti santykiuose, nes gyvenu nuolatiniame judėjime tarp miestų ir šalių. Tai išties erzina, bet tokia jau populiarumo kaina.

Tu turi labai įdomią pravardę – Kanye East. Kaip jautiesi, kai tave taip vadina? Ar pats įsivaizduotum save su Kanye West ant vienos scenos?

– Man ši pravardė juokinga. Nes aš iš Rytų Europos, žinai, tai čia toks savotiškas pokštas. Kanye Westas man patinka, jo kūryba taip pat, todėl žinoma, kad norėčiau sukurti su juo ką nors bendro. Jis gerai šoka robot-dance!

Anksčiau tu buvai tiesiog Tommy Cashas, o dabar jau turi nemažai cash'o. Ar kas nors pasikeitė tavyje sulig didžiuliu populiarumu?

– Ne, tikrai niekas. Aš toks pat užsidegęs, kai kalba eina apie visą mano muzikinę veiklą. Tik kai pradžioje viską darai ne dėl pinigų, o tik dėl to, kad būtų smagu, daug paprasčiau. Kai ateina pinigai, tada kiek išsigąsti, nes tai įpareigoja. Bet vis tiek aš nesigailiu absoliučiai dėl nieko, ką sukūriau ir ką nuveikiau. Viskas vis dar einasi savaime.

Tommy Cash
Tommy Cash

Ar buvo toks laikas tavo gyvenime, kai teko pristabdyti muzikinę veiklą? Kaip tada dėl to jauteisi?

– Taip, kartą buvau sustojęs 4 – 5 mėnesiams. Bet dabar laukia dideli planai. Netrukus keliausiu į turą po Ameriką, koncertuosiu trisdešimtyje miestų. Tai kol kas nėra oficialu, nes vizos dar neturiu, bet planuojame ir tai bus didžiulis mano karjeros žingsnis į priekį.

Ir tada jau sustosi?

– Ne. Bet pirmąkart išsimaudysiu vandenyne.
Kai atvykome čia, sakiau savo kolegoms „varom pirmąkart šią vasarą paplaukioti!“
Ar būtų tokia reali galimybė, kad tu įšoksi šiąnakt į ežerą?

– Man šeštą ryto skrydis į festivalį „Tommorowland“. Rytoj ten grosiu. Tai bus man pirmas kartas.
Ar greitai išvysime tave Lietuvoje ir vėl?

– Aš tikiuosi, kad pavyks greičiau nei po dviejų-trijų metų, kaip nutiko šįkart. Man buvo labai gera koncertuoti čia.

Šiais metais viena iš laukiamiausių Galapagų užsienio atlikėjų IAMDDB nepasirodė Lietuvoje dėl iškilusių problemų šeimoje. Kas tokio turėtų nutikti tau, kad atšauktum savo koncertą?

– Man dar niekada neteko atšaukti nei vieno koncerto dėl mano asmeninių reikalų. Buvo kartas, kai teko nukelti pasirodymą dėl transporto, tačiau tikrai ne dėl manęs paties. Aš gyvenau beprotišką gyvenimą: penki koncertai iš eilės, jokio miego, vakarėliai, daug sekso. Ir nei menkiausio peršalimo!

Labai tau už pokalbį ir lauksime sugrįžtant!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)