„Po viso to tempo dabar supratau, aš tikrai juk atstovausiu Lietuvai. O Dieve“, pokalbį su Delfi pradėjo Monika Liu. Lietuvoje savo gimtąja kalba atliekamomis dainomis užkariavusi gerbėjų širdis ji tą patį jau visai netrukus pabandys padaryti ir „Eurovizijoje“. Atlikėja sako, kad be galo džiaugiasi ne tik suteikta galimybe atstovauti šaliai, bet ir palaikymu, kurį siunčia gerbėjai, šeima ir širdies draugas.
Tiesa, Monika Liu atvirauja, kad vos sužinojęs, jog antroji pusė dalyvaus „Eurovizijoje“, jis neslėpė liūdesio: „Kai laimėjau nacionalinę atranką, ėjau duoti pirmą interviu, pamenu, pamačiau jį sėdintį ant kėdės ir žiūrintį į grindis susimąsčiusiu žvilgsniu. Laimės ir džiaugsmo akyse daug nebuvo, nes sakė, kad manęs visai nematys, bet kažkaip neblogai išlaviravome, namuose taika ir ramybė.“
Monika Liu – „Sentimentai“:
Tiesa, visi šie mėnesiai po nacionalinių atrankų, o ypač pastarasis, Monikai Liu susijęs beveik vien tik su „Eurovizija“. Ji dalyvavo įvairiose konferencijose su žurnalistais anglų kalba, todėl juokdamasi sako, kad nuotaikos yra eurovizionish. Anot jos, reikia nuveikti daug darbų, o šalia to, atsitiko karas. „Dabar tai yra dvi pagrindinės temos mano gyvenime, aplink kurias viskas sukasi“, – Delfi sakė atlikėja.
– Kokia dabar yra tavo dienos rutina, joje lieka laiko miegui, poilsiui?
– Paskutines dvi naktis jaučiausi labai laiminga, nes pagaliau prieš miegą pasižiūrėjau serialą, man tai leido labai atsipalaiduoti (šypsosi). Iš tiesų, viskas labai intensyvu: anksti keliuosi, einu vėlai miegoti, bet taip gyvenau didžiąją savo gyvenimo dalį. Suprantu, kad ši įdomi „Eurovizinė“ patirtis yra tik vieną kartą gyvenime, todėl ją priimu plačiomis rankomis.
Dabar, kraudamasi lagaminus į Turiną, o jų reikės vežtis net keletą, galvoju, kad tai yra vienintelė kitokia kelionė kurioje dar nesu buvusi. Vykstu ne atostogų ar dirbti įrašų studijoje, tai yra kelionė į „Euroviziją“, visiškai kažkas kita.
– Šiemet „Eurovizija“ vyksta daugybės turistų pamėgtoje Italijoje. Kiek tu joje planuoji skirti laiko poilsiui?
– Žinau, kad turėsime dvi numatytas ekskursijas, bet gali būti, kad jas praleisiu, nes reikės labai gerai pailsėti. Balsas yra jautrus instrumentas, mažas, nematomas, todėl įtakos jam turi stresas, fizinis, emocinis nuovargis. Žinau, kad Turine bus labai daug veiklos, intensyvi dienotvarkė, bet stengsiuosi rinktis poilsį, kad išėjusi dainuoti, suskambėčiau. Nors žinau, kad patirsiu didelį adrenalino pliūpsnį, kokio aš turbūt gyvenime nesu patyrusi ir turbūt niekada daugiau nepatirsiu. Juk dainuosiu prieš milijonus žmonių, nes „Eurovizija“ yra antras pagal populiarumą labiausiai žiūrimas šou pasaulyje.
– Dėl to kyla jaudulys? Vis dėlto atstovauti Lietuvai – didelė atsakomybė.
– Kai kyla jaudulys, su juo nereikia kovoti, nes scenoje tai puikiausiai transformuojasi į kitą energiją, kuri užkrečia klausytojus. Jaudulio nebijau, nors, žinoma, jis bus. Tiesą pasakius, net neįsivaizduoju, ką jausiu. Tikiu, kad tai bus pirmas ir, manau, paskutinis toks jausmas gyvenime.
Kai dainuosiu, labai noriu, kad manęs klausantys lietuviai, kurie gyvena Lietuvoje ir užsienyje, didžiuotųsi, jog pagaliau „Eurovizijoje“ ir vėl skamba lietuvių kalba. Juk niekur kitur nėra tokios scenos ir tokio pasiekiamumo, kaip „Eurovizijoje“, kurioje galime pasirodyti su lietuvišku kūriniu. Šios kalbos dainomis karjeros užsienyje nepadarysi, nebus taip, kad žmonės klausys tik lietuviškų dainų, o „Eurovizija“ tam yra puiki vieta. Tikiuosi, kad kiekvienam žiūrinčiam plačiai skambanti lietuvių kalba palies širdį.
– Lietuvos delegacijos vadovas Audrius Giržadas minėjo, kad esi labai punktuali. Tikiu, kad dabar gyvenimas tiesiog verda, kaip tu viską suspėji?
– Man labai malonu, kad jis taip sakė, nes daug žmonių turbūt nepasakytų (juokiasi). Bet aš tikrai stengiuosi būti punktuali, tuomet man pačiai ramiau. Tiesiog darai vieną po kito surašytus darbus ir viskas, čia tikrai nėra sudėtinga. Darai tai, kiek gali daryti ir tada prisimeni, kad kartais reikia pavalgyti bei pamiegoti (juokiasi).
– Konkurso gerbėjai spėlioja, kaip atrodys tavo pasirodymas. Kas jame keisis, galbūt žiūrovai išvys kokių nors siurprizų?
– Aš darysiu daug triukų, pakeisiu tris sukneles, ištrauksiu zuikį iš kepurės. Ne, tokių dalykų nebus (juokiasi). Iš pradžių galvojau, kad būtų įdomu parodyti magijos triuką, konsultavausi su Roku Bernatoniu, bet pagalvojome, kad ne, vis dėlto sutelksime dėmesį į dainą, į mane, nes tai yra pakankamai intymus pasirodymas, išsiskiriantis iš daugelio kitų. Jis bus panašus, kaip ir nacionalinėse atrankose, bet pritaikytas Turino scenai, išdirbtas vizualiai, kitoks apšvietimas, filmavimas.
Jau labai greitai turėsime pirmąją repeticiją, kurioje pamatysime, ar italai gerai atliko savo namų darbus. Girdėjau, kad jie ne visada juos atlieka (juokiasi), bet mes dar turėsime daug dienų, be to, su manimi važiuoja komanda, grožio fėjos vizažistė Emilija Kastečkaitė, plaukų stilistė Emilija Šimukauskaitė, padėjėja ir draugė Olga Filatova, mus visą laiką filmuos Vytautas Jašauskas. Iš mano pusės tiek, taip pat susirinks visi iš delegacijos nariai.
– Paminėjai daugybę pasirodymo sudedamųjų dalių, tačiau praleidai vieną – aprangą. Nacionalinėse atrankose žiūrovai buvo sužavėti tavo suknele, tokia pačia puošiesi ir Turine?
– Dėl suknelės turėjome daug įvairių minčių, tačiau pasirodysiu su ta pačia suknele, nes ji tiesiog labai puikiai dirba savo darbą. Ačiū už tai mados namams „MAS924“ ir savo dizainerei Monikai.
– Anksčiau į konkursą vykę lietuviai siųsdavo įvairias žinutes, praėjusiais metais ji buvo susijusi su tuo, kad ir pandemijos metu galima rasti džiaugsmą, galbūt su komanda jau aptarėte, ką norėsite pasakyti žiūrovams šiemet?
– Aš tai jau dabar dariau nuvykusi į skirtingus Eurovizijos vakarėlius. Viskas susiję su karu Ukrainoje. Teigiu, kad mes turime būti sąmoningiems dėl to, kas vyksta, padėti šiai šaliai. Manau, kad šiemet „Eurovizija“ taip pat bus apie Ukrainą. Pagrindinė mūsų visų žinutė turi būti apie karą, kad jis kuo greičiau baigtųsi, o jei nesibaigs, kad padėtumėme, kaip tik galime.
Man teko susipažinti su Ukrainos atstovais, jų pasirodymo metu šiose kelionėse, kurias turėjome, pastebėjau, kad jie ant vizualų turi qr kodą, kad žmonės remtų šalį, nes jiems to labai reikia. Aš pati po kiekvieno pasirodymo visada pasakydavau trumpą kalbą apie šiuos įvykius ir sušukdavau „Слава Україні!“, Turine planuoju vaikščioti įsisegusi segę su Ukrainos vėliava, labai noriu kartu turėti saulėgrąžų. Šiemet „Eurovizija“ yra tokia.
– Tokių pačių iniciatyvų imasi ir kitos šalys?
– Galbūt aš vienintelė iš tų, kurie dalyvavo, apie tai kalbėjau, bet tikrai nepastebėjau visų atlikėjų, todėl nesu tikra. Iš pradžių nemačiau atlikėjų net įsisegusių segę su Ukrainos vėliava, tačiau, tikiuosi kuo arčiau bus „Eurovizija“, tuo tokių iniciatyvų bus daugiau. Manau, kad ne visi atlikėjai nori maišyti politikos su muzika, bet šiuo atveju tai neišvengiama, reikia būtinai juos palaikyti.
– O pati į konkursą planuoji vežtis kokį nors talismaną?
– Suknelę. Ta suknelė yra mano talismanas. Ir Audrius Giržadas (juokiasi).
– Per šiuos kelis mėnesius esi ne kartą dalyvavusi užsienyje rengiamuose „Eurovizijos“ pristatymuose. Papasakok, kokia ten atmosfera, kaip kiti dalyviai tave sutinka, ar jaučiama konkurencija?
– Atmosfera man priminė mokyklos ekskursiją. Labai smagu po pandemijos būti daugelio atlikėjų apsuptyje. Įeini į kambarį ir matai būrį asmenybių, nes visi garsūs, visi išskirtiniai. Labai susidraugavau su latviais, Juodkalnijos, Armėnijos, Švedijos atstovėmis. Nemažai kur keliavome, labai smagu.
– O užkulisiuose jaučiama konkurencija?
– Nebuvome susirinkę tarp visų dalyvių, tačiau matosi, kad kai kurie atlikėjai tikrai nori laimėti ir tikisi, kiti „Eurovizijoje“ – dėl kitų priežasčių, bet kol kas atmosfera buvo labai gera, manau, kad ji tokia ir išliks, nes galų gale visi užsiėmę, bet pažiūrėsime, kas bus Italijoje (juokiasi).
– Užsienyje žmonės sako, kad esi visada pasitempusi, punktuali, elegantiška. Kokių komentarų pati apie save išgirdai?
– Girdžiu gerus komentarus ir atsiliepimus, tik lietuviai kartais parašo kokį nors negatyvų komentarą, bet taip būna labai retai. Man svarbiausia nuomonė apie dainą, pasirodymą, o piktų komentarų neskaitau, juk asmeniškai jų net nelabai galiu priimti, nes žinau, kad tie žmonės, kurie piktinasi, manęs nepažįsta.
Labai nurimau po visų šių „Eurovizinių“ kelionių. Prieš pirmą koncertą, kuris buvo Barselonoje, galvojau: „Oho, einu ispanams dainuoti lietuviškai“, galvojau, kad jie stovės, nieko nesupras (juokiasi). Kai tik pasirodžiau, žmonės pradėjo kartu dainuoti, plojo, tuomet supratau, kad viskas čia gerai. Tai kartojosi bene visuose koncertuose.
Amsterdame susirinko 4 tūkst. žmonių, jie visi dainavo „Tuk, tuk-tuk“, ir „Sentimentai“, tam tikrą melodinį motyvą. Žmonės išmokę lietuvišką tekstą, o man tai – svarbiausia. Noriu, kad Europa išgirstų, jog mūsų kalba ne rusų. Nežinau, kodėl, bet jie vis dar galvoja, kad kalbame rusiškai. Tiesa, lietuvių kalba nėra saugus variantas, pakankama rizika (šypsosi).
– Minėjai, kad stengiesi nekreipti dėmesio į neigiamus komentarus, kaip tau tai pavyksta?
– Galbūt nesireiškiu taip stipriai platformose, kuriose gaučiau tokią neigiamą informaciją. Aš tikrai esu užsiėmusi. O komentarus, kuriuos pamatau, perskaitau ir tai pamirštu. Aš už jų neužsikabinu, nes tą akimirką jie gali įžeisti, išmuša iš vėžių, bet tai greitai praeina. Tiesiog žinau, kad žmonės turi skirtingą nuomonę, O geras nuomones aš sąmoningai priimu, taip ir tikrai labai vertinu (šypsosi).
– Pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje kartu su tavimi pasirodys Ukrainos atlikėjai. Kaip manai, kokios jų galimybės laimėti konkursą?
– Labai dažnai iš anksto būna numatyti konkurso favoritai, bet paskui jie pasikeičia. Įdomu stebėti, kaip žmonės daro statymus, žaidžia iš pinigų iš visų šių dalykų. „Eurovizijos“ istorijoje yra buvę įvairiausių niuansų, kai žmonės užpirkdavo lažybininkus, nes kuo daugiau statai, tuo labiau kyla tavo reitingas. Šį kartą tiesa ta, kad favoritai yra ukrainiečiai. Jie yra ir mano favoritai, todėl tikiuosi, kad bus pirmi finale, nes Ukraina dabar turi laimėti visur.
Kai dabar klausausi ukrainiečių „Eurovizijos“ dainos, jos melodija ir žodžiai pasiekia mano širdį, o tame karo kontekste ji dar labiau paveikesnė. Tačiau man patinka ispanė Chanel. Kokius ji išdarinėja dalykus scenoje, kaip ji šoka, aš kiekvieną kartą į ją žiūrėdama stebiuosi, patinka Švedijos atstovė Cornelia, šiomis dienomis galvoje skamba jos daina. Italų, britų, latvių, armėnų dainos taip pat geros.
– Kokį palaikymą jauti iš šeimos ir artimų draugų? Esi minėjusi, kad tėvai su tavimi taip pat keliaus į Turiną.
– Aš visus seniai mačiau, man labai liūdna, jog per šiuos visus reikalus neskiriu jiems laiko. Šeima mane labai palaiko, bet kartu nevažiuos, liks Lietuvoje. Nusprendėme, jog taip bus geriau man pačiai, tuomet dėl jų nesijaudinsiu. Paprašiau jų likti namie, kad galėčiau susikoncentruoti į pasirodymą, savo darbą. Tačiau planuoja atvykti draugai. Jų net du lėktuvai (juokiasi). Jaučiu palaikymą iš daugelio žmonių, už tai aš jiems labai dėkinga. Palaikymas tikrai padeda, todėl sakau didelį ačiū ir pažįstamiems, ir nepažįstamiems (šypsosi).
– O kokį palaikymą jauti iš savo širdies draugo? Ar tokiu, sakyčiau įtemptu etapu, neskraido namuose lėkštės?
– Kai laimėjau nacionalinę atranką, daviau pirmą interviu, pamenu, pamačiau, jį sėdintį ant kėdės ir žiūrintį į grindis susimąsčiusiu žvilgsniu. Laimės ir džiaugsmo akyse daug nebuvo, nes sakė, kad manęs visai nematys, bet kažkaip neblogai išlaviravome, namuose taika ir ramybė (šypsosi).
– Žiūrovai dažnai spėlioja vietas, stebi, ar jų palaikomas atlikėjas pateks į finalą. Tikiu, kad svarbiausia gerai atstovauti Lietuvai, bet ar esi apgalvojusi, kaip reaguosi patekusi ar nepatekusi į finalą?
– Tikrai labai noriu patekti į finalą, bet žinau, kad tai nuo manęs nepriklauso. Padarysiu viską, ką galiu geriausiai, o kaip bus taip bus, bet tikrai noriu patekti. Jei nepateksiu, neįsivaizduoju, kaip jausiuosi, galbūt nusivilsiu. Bet aš linkusi į tai žiūrėti filosofiškai. Jei taip atsitiks, kažkaip manau, kad neturėčiau labai liūdėti, bet nežinau, kaip bus, nes konkurse dalyvausiu pirmą kartą.
Tikiu, kad tas vienas pasirodymas pusfinalyje bus labai greitas, tos trys minutės praeis, nesuprasiu, kas įvyko, norėsiu dar kartą į sceną. Labai tikiuosi patekti į finalą, o kaip bus, žiūrėsime. Tai juk priklauso nuo to, kokios šalys balsuos, kokia mano eilė, kas prieš tai, kas po to, kaip kiti pasirodys. Niekas nežino, tai atrodo kaip loterija.
– Šiuo metu gyveni tarsi „Eurovizijos“ konkurso burbule. Ar norėtumei dar kartą patirti visas akimirkas nuo nacionalinių atrankų?
– Tai, kas nutikę, nėra kažkas labai nauja mano gyvenime. Darbas, veikla, bendravimas su žurnalistais man įprasta, tik dabar trūksta laiko kūrybai, negaliu rengti koncertų, bet žinoma, kad kartočiau, kodėl gi ne, tačiau nekartosiu (juokiasi).
– Po „Eurovizijos“ leisi sau šiek tiek pailsėti ar vos grįžusi planuoji visas jėgas skirti muzikai?
– Turėsiu lygiai keturias dienas pailsėti, o toliau pristatysiu keletą dainų, surengsiu koncertus. Išgirdau apie tokį dalyką kaip depresija po „Eurovizijos“ konkurso, kuri kyla ne tik atlikėjams, bet ir fanams. Jie krenta į tuštumos bedugnę, jiems būna labai sunku, nes „Eurovizija“ yra kaip atskiras pasaulis, ten tikrai atskira planeta. Pasirodo, yra toks dalykas, bet manau, man taip nenutiks, nes neturėsiu laiko kada tai patirti. Be proto pasiilgau koncertų, jų labai lauksiu ir iš karto grįžusi planuoju pradėti jiems ruoštis.
Visą laidą „Delfi premjera“ su Monika Liu galite žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
