Emocionali daina apie išsiskyrimą – su tokiu kūriniu C. Jakobs šiemet bandys užkariauti Europos ir visų „Eurovizijos“ gerbėjų širdis. Ir, panašu, kad kol kas jai puikiai sekasi tai daryti ne tik gimtojoje šalyje, bet ir tarptautiniu lygiu. Švedijoje pasirodžiusi atlikėjos daina greitai užėmė pirmąsias topų vietas, o konkurso lažybų lentelėse yra trečioje vietoje.
Kalbėdama su Delfi moteris neslėpė, kad džiaugiasi tokiu žmonių palaikymu, o su jauduliu ir spaudimu, kurie kyla iš didelių švedų į ją dedamų vilčių, C. Jakobs kovoja mintis nukreipdama į muziką. Ji atlikėją lydi jau nuo pat vaikystės, taigi ne veltui Cornelios viena svajonių buvo kada nors sudalyvauti „Eurovizijoje“. O šis troškimas jau pildosi.
– Cornelia, papasakok, kaip šiuo metu gyveni, kokias emocijas jauti, žinant, kad jau mažiau nei už poros savaičių reikės pasirodyti taip visų laukiamo konkurso scenoje.
– Išgyvenu įvairias emocijas, dažniausiai jaudulį, susijaudinimą, juk nežinau, ko tikėtis. Žinoma, šiek tiek jaučiu spaudimą, tačiau labai stengiuosi susikoncentruoti į kiekvieną dabar praleidžiamą dieną, nes prieš išvykstant dar reikia nuveikti daug darbų, gerai pasiruošti.
Iš dalies dabar tikrai turiu gana griežtą dienotvarkę, bet taip pat stengiuosi skirti ir šiek tiek laiko sau. Noriu konkursui pasiruošti emociškai, neapleisti veiklų, kurios man buvo svarbios prieš pasiruošimą „Eurovizijai“.
– Tavo daina „Hold Me Closer“ Švedijoje itin populiari, užima pirmas vienas bene visuose topuose. Kaip vertini savo galimybes konkurse?
– Labai smagu, kad ši daina populiari. Man pačiai ji labai patinka, didelis komplimentas, kad ir kiti ja mėgaujasi. Žinoma, aš tuo tikrai džiaugiuosi. Kas liečia konkursą, stengiuosi apie jį per daug negalvoti, nes tokios mintys priverčia mane labiau nerimauti.
Manau, kad mūsų šansai konkurse yra geri, atrodo, jog daina žmonėms patinka, bet niekada nežinai, kaip pasiseks. Galiausiai, viskas priklauso nuo to, kaip žmonės balsuoja namuose.
– Kurių šalių atlikėjus laikai didžiausiais savo konkurentais?
– Šiais metais yra daug gerų dainų. Gali atrodyti, kad bandau pataikauti, bet man labai patinka Monika Liu, manau, kad ji yra viena geriausių atlikėjų konkurse, taip pat atkreipiau dėmesį į Ispanijos atlikėją Chanel, esu įsitikinusi ji finale bus aukštoje vietoje.
Olandijos atlikėja – ji savo šaliai atstovaus su tikrai gražia daina, tik nesu tikra, ar ji skirta „Eurovizijai“. Manau, kad ir Samo Ryderio pasirodymas puikus, Italijos daina taip pat, kiek pastebiu, labai populiari.
Ir Ukraina. Man labai patinka šios šalies pasirodymas, visas jo konceptas, atrodo, viskas puikiai dera tarpusavyje, atrodo natūralu ir tikra. Manau, jie gali laimėti. Ukraina turi gerą dainą, man labai patinka jos priedainis, kurį atlieka fleita grojantis atlikėjas. Tai, ką jie daro – unikalu, todėl manau, kad iš žiūrovų gaus balų. Žinoma, visa situacija, susijusi su karu, žmonės jai taip pat nelieka abejingi.
– Švedijoje „Eurovizija“ – didelė šventė, turite net savo festivalį. Kaip žmonės tavo gimtinėje reaguoja į šį konkursą?
– „Melodifestivalen“ vyksta jau ilgą laiką, manau, kad nuo pat pradžių švedai iš dalies padarė įtaką tokiam dideliam „Eurovizijos“ konkurso susidomėjimui. Mes tokius festivalius rengiame jau ilgą laiką, turime kvalifikacinius etapus, pusfinalius ir finalą. Šiemet nacionalinėse atrankose dalyvavo 28 atlikėjai ir grupės.
Atlikėjai, kurie pasirodo konkurse Švedijoje, ne visada galvoja apie dalyvavimą didžiojoje „Eurovizijoje“, kai kam tai tik vieta, platforma, kuri leidžia pristatyti savo muziką platesnei publikai. Švedijoje žmonės labai susižavėję šiuo konkursu, tačiau yra ir tokių, kurie sako, kad tai komercija, kad jo nežiūri, bet tai – netiesa.
Švedijoje taip pat vyksta ir privatūs „Eurovizijos“ vakarėliai, turiu omenyje, turime daug konkurso gerbėjų, žmonės „Euroviziją“ žiūri nuo vaikystės. Tačiau šiemet nesurengėme nė vieno oficialaus, tokio, kaip pavyzdžiui, Amsterdame ar Madride.
– Švedijai išties šis konkursas reiškia labai daug. Ar nebaisu nuvilti savo gerbėjus, jei neužimtumei pirmos vietos patekusi į finalą?
– Taip, šiek tiek to baiminuosi, kaip ir minėjau, jaučiu nedidelį spaudimą, bet, kai pagalvoju apie tai daugiau, suprantu, kad nieko negaliu pakeisti. Juk nei man, nei mano komandai nepadeda toks rūpestis. Manau, geriau, jei dėl to nesijaudinu. Tačiau kiekvienas atlikėjas vienaip ar kitaip tai išgyvena bet kuriuo metu lipdamas į sceną, todėl iš dalies jau esu prie to pripratusi. Tiesa, jei būčiau jaunesnė, tikriausiai baiminčiausi kur kas labiau (juokiasi).
– Kaip šiuo metu vyksta tavo pasiruošimas konkursui?
– Vyksta įtemptas pasiruošimas „Eurovizijai“, bandau surinkti visus drabužių derinius, kuriais noriu pasipuošti Turine, taigi, lankomės įvairiuose salonuose, naudotų daiktų parduotuvėse, kad galėtume rasti tai, ką norime. Tuo pačiu metu rašau dvi dainas, kad turėčiau kuo nustebinti savo klausytojus šią vasarą. Tiesa, dar neišsirinkau, kurią iš tų dviejų dainų pristatysiu, tik esu įsitikinusi, kad po „Eurovizijos“ nenoriu likti tuščiomis rankomis, todėl nepalieku nuošalyje savo kuriamos muzikos. Tai man – svarbiausia.
– O kaip vertini šių metų Lietuvos atlikėją? Galbūt jau teko bendrauti su Monika Liu, kokį įspūdį ji paliko?
– Manau, kad ji yra autentiška, puiki vokalistė, kuri atlieka tikrai aukštos kokybės muziką. Mudvi buvome trumpai susitikusios Londone. Ji tokia miela, labai malonus žmogus, kuris konkurse turi gerą potencialą. Taip pat man labai patinka lietuvių kalba (šypsosi).
– Pastaruosius metus Švedijai atstovavo vyrai, kaip jautiesi nutraukdama tokią atlikėjų grandinę?
– 2020 metais Švedijai turėjo atstovauti „The Mamas“, tačiau nepaisant jų, tiesa, į konkursą siuntėme labai daug gražių šokti mokančių vyrų. Ir tai mūsų šalyje žmonėms labai patinka (juokiasi).
Labai geras jausmas nutraukti tą grandinę, tiesą sakant, mes įsirašysime į Švedijos „Eurovizijos“ istoriją ir su daina. Tai pirmas nacionalinėse atrankose dalyvaujantis kūrinys, kurį sukūrė dvi moterys. To dar niekada nebuvo, todėl džiaugiuosi, kad tai pakeisime.
– Šiuo metu lažybininkų lentelėje esi 3 vietoje, tarp favoritų. Ką tau tai reiškia? Gerbėjų toks didelis palaikymas nekelia jaudulio, didesnių ambicijų?
– Tai tikrai didelis komplimentas man, tačiau žvelgiant į ankstesnes prognozes, būti favoritu – ne visada gerai, nes viskas gali pasisukti į priešingą pusę, bet stengiuosi per daug apie tai negalvoti. Esu labai dėkinga, kad žmonės manimi tiki.
– Papasakok šiek tiek apie save, kaip tavo gyvenime atsirado muzika.
– Mano tėtis yra muzikantas, o močiutė – dirigentė, todėl muzika mano gyvenime atsirado natūraliai. Pradėjau dainuoti būdama penkerių ar šešerių metų ir pastebėjau, kad man tai daryti patinka, todėl septynerių jau pasirodydavau kartu su tėčiu jo koncertuose, o vėliau, paauglystėje ir su įvairiomis grupėmis. Supratau, kad man labai patinka toks saviraiškos būdas, juo galiu išreikšti emocijas. Muzika visada užėmė didžiausią mano gyvenimo dalį.
– Tavo „eurovizinė“ daina yra apie išsiskyrimą su antrąja puse. Ką tuo metu tau teko išgyventi?
– Taip, joje kalbama apie išsiskyrimą. Turėjau emociškai labai stiprus, bet taip pat gana toksiškus santykius. Ši daina buvo parašyta vasarą, rugpjūčio mėnesį, kartu su geriausia mano drauge, su kuria bendraujame jau septyniolika metų. Ji žinojo, ką aš išgyvenu, todėl pavyko labai natūraliai tai parašyti, net kelios jos žodžių frazės paimtos iš mano santykių laikotarpio ir mano to meto minčių.
– Ką norėtumei pasakyti lietuviams, „Eurovizijos“ gerbėjams?
– Tikiuosi, kad jums patiks tai, ką darau „Eurovizijoje“, lauksiu jūsų balsų, o vieną dieną norėčiau dar kartą sugrįžti į jūsų šalį, ji atrodo labai gražiai.
