– Kada ir kodėl susidomėjote „Eurovizija"?
– Pirmą kartą „Eurovizija" susidomėjau 1997-aisiais, nes mano tėvai per televiziją konkursą stebėdavo kasmet, o tai buvo pirmieji metai, kai man leido žiūrėti kartu. Geriausia ir įsimintiniausia buvo tai, kad tais metais laimėjo būtent Jungtinė Karalystė. Iš karto įsimylėjau „Euroviziją" ir nuo tada nepraleidau nei vieno šou. Kai pradėjau dirbti su „Wiwibloggs" nutiko dar geresnis dalykas – važiavau jau į tris „Eurovizijos" konkursus 2015, 2017 ir 2018 metais.
– Nemažai žmonių Lietuvoje mano, kad „Eurovizija" – labiau politinis žaidimas nei muzikinis šou. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar taip pat galvoja ir žiūrovai Jungtinėje Karalystėje?
– Tikrai daug žmonių Jungtinėje Karalystėje taip pat mano, kad „Eurovizija" politizuota. Net sklando juokelis, kad daugiau niekada nelaimėsime, nes Europa mūsų nemėgsta.
Manau, kad politiniai santykiai kai kuriais atvejais tikrai turi įtakos, pavyzdžiui, Armėnija ir Azerbaidžanas niekada vieni už kitus nebalsuoja. Labiausiai toks politizavimas vis dėlto susijęs su kultūriniais šalių panašumais. Juk įžymi Kipro atlikėja taip pat bus tikrai žinoma Graikijoje, todėl nenuostabu, kad dažnai šios šalys viena kitą apdovanoja 12 balų.
Be to, pastaraisiais metais galime matyti tendenciją, kad konkursą laimi ir tokios šalys, kaip Portugalija, tad negali būti, kad tai „politinė pergalė". Ta daina ir pasirodymas įrodė, kad „Eurovizija" tikrai vis dar yra muzikinis, o ne politinis šou.
– Panašu, kad šiais metais jums patiko Lietuvos pasirodymas – negailėjote puikių atsiliepimų tiek apie Ievą Zasimauskaitę, tiek apie jos dainą. Kas jums labiausiai patiko jos pasirodyme? Kas sutrukdė jai pasiekti geresnių rezultatų, o gal net laimėti?
– Konkursui baigiantis Ieva tikrai buvo mano favoritė. Kadangi susipažinau su ja dar prieš konkursą, pamačiau, kokia ji nuoširdi ir miela, o jos dainos „When we're old" žinutė man buvo artima. Stebėdamas jos pasirodymą buvau labai emocionalus, man patiko grafika, kurią žiūrovai matė ekrane, nes ji puikiai pasakojo istoriją.
Deja, manau, kad pasiekti geresnį rezultatą sutrukdė pasirodymų eiliškumas. Dauguma šou favoritų – šokių muzikos – pasirodė antrojoje šou dalyje, todėl Ievą truputį užgožė. Tačiau laimėti trečią geriausią Lietuvos rezultatą – tikrai neblogai.
– Lietuva 2018-siais turėjo ilgiausią nacionalinę „Eurovizijos" atranką. Koks geriausias būdas išrinkti atstovą? Kieno balsas turėtų būti lemiamas – komisijos ar žiūrovų?
– Esu girdėjęs, kad „Eurovizijos" bendruomenė net turi juokelį apie tai, kokia ilga Lietuvos nacionalinė atranka. Nemanau, kad yra kažkoks tobulas atrankos metodas, tačiau kaip pavyzdį galėčiau pateikti Švedijos „Melodifestivalen", nes švedai turi aukštą sėkmės rodiklį.
Manau, kad trumpesnė atranka geriau, nes ji atspindi patį konkursą – paprastai „Eurovizijos" žiūrovai dainą išgirsta tik vieną kartą per didįjį finalą. Todėl, jei dainą išrenkate per kelias savaites ar mėnesius, aspektai, kuriais komisija ir žiūrovai vertina vieną ar kitą pasirodymą, gali keistis.
Vienodas komisijos ir žiūrovų balsų santykis irgi geriausias atrankos variantas, nes taip pat atspindi paties konkurso taisykles. Kuo arčiau esate galutinio rezultato, tuo geresni jūsų šansai laimėti.
– Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos pasirodymus bėgant metams? Kuris jums patiko labiausiai?
– Per kelerius pastaruosius metus Lietuvos į „Euroviziją" siunčiamos dainos tikrai tapo geresnės. Dažniausiai jų klausau dar ir po konkurso – tai tikrai geras ženklas. Mano mėgstamiausia, be jokios abejonės, I. Zasimauskaitė, o antrąją vietą skirčiau „LT United", nes jie buvo tiesiog pašėlę! Jei galėčiau pasirinkti dainą iš jūsų nacionalinės atrankos, tai būtų GeraiGerai ir Miss Sheep daina „War in the Wardrobe".
Kaip labiausiai nepatikusį Lietuvos pasirinkimą išskirčiau Jeronimą Milių ir jo dainą „Nomads in the Night" – puikus atlikėjo balsas, bet daina tiesiog pasenusi.
– Ko, jūsų nuomone, trūksta Lietuvos pasirodymams, kad laimėtume „Euroviziją"? Apskritai – ar mums įmanoma laimėti?
– Esu įsitikinęs, kad Lietuva tikrai turi šansą nugalėti. Galima pastebėti, kad per pastaruosius metus nugalėjo ne viena šalis, anksčiau nelaimėjusi nė karto, pvz., Portugalija ar Austrija, arba tos, kurios buvo laimėjusios labai seniai.
Viskas, ko reikia, – ta viena išskirtinė daina ar atlikėjas, kuris sugebėtų pritraukti visos Europos dėmesį. Deja, vienos „pergalės formulės" nėra, tereikia daug bandyti, norint pasiekti sėkmę.
– Ateinančiais metais „Eurovizija" vyks Tel Avive. Ar džiaugėtės Nettos pergale? Ką manote apie miestą, kuriame vyks konkursas?
– Džiaugiausi, kai laimėjo Netta – jos daina buvo mano favoritė dar prieš konkursą ir nors konkursui įsibėgėjus turėjau dainų, kurios man patiko labiau, vis tiek sutinku, kad ji buvo verta nugalėti. Tai puiki populiariosios muzikos šokių daina, kuri turėjo puikų pamišėlišką prieskonį, prikausčiusį žiūrovų dėmesį.
Labai laukiu kelionės į Tel Avivą, turiu ten gyvenančių draugų. Manau, kad miestas paruoš puikią atmosferą „Eurovizijos" vakarėliams.
– Kol kas, atrodo, dar nepaaiškėjo jokios svarbios artėjančio konkurso detalės. Ką jūs jau žinote apie būsimą „Euroviziją"?
– Kol kas žinome areną, kurioje vyks konkursas, – „Expo Tel Aviv". Tai tikrai ne pati didžiausia arena, kokioje yra surengta „Eurovizija", todėl neaišku, kiek gerbėjų galės dalyvauti ir stebėti šou gyvai. Tel Avivas taip pat paskelbė, kad surengs ypatingų vakarėlių visame mieste, kad kiekviena šalis turėtų galimybę surengti savo šventę ir pasirodyti, – tai itin džiugi žinia.
