Suomijos atstovė Krista Siegfried (2013 m.)

Garsusis K. Siegfried lesbietiškas bučinys, padovanotas vienai iš ant scenos buvusių šokėjų, protestuojant prieš šalyje priimtą sprendimą drausti tos pačios lyties atstovų santuokas, sukėlė nemažą galvos skausmą Europos transliuotojų sąjungai (EBU), kai konservatyvių pažiūrų Europos valstybės apimtos pasipiktinimo tokiam išpuoliui nusprendė pasipriešinti. Prieš finalą suomių atlikėja sakė: kadangi konkursas transliuojamas tiesiogiai, niekas jos negali sustabdyti.


Ukrainos atstovė Verka Serdiučka (2007 m.)

Persirengėlių karalienė Verka Serdiučka – tai gerai žinomo komiko ukrainiečio Andejaus Danilkos įkūnytas personažas. Toli gražu ne visi tėvynainiai džiaugėsi, kad būtent šis asmuo buvo pasirinktas kaip Ukrainos atstovas dalyvauti „Eurovizijoje“. Maža to, viena iš nacionalinių Ukrainos radijo stočių netgi surengė protesto kampaniją, skirtą duoti atkirtį šiam pasirinkimui, o Ukrainos parlamento nariai svarstė galimybę pateikti A. Danilkai kaltinimų dėl vulgaraus ir groteskiško personažo. Nepaisant visų šių kliūčių Verka Serdiučka užėmė konkurse antrąją vietą, taigi panašu, kad ji šioje situacijoje tapo tikrų tikriausia nugalėtoja.

San Marino atstovė Valentina Monetta ir jos daina „The Social Network Song“ (2012 m.)

Originalus San Marino atstovės dainos pavadinimas – „Facebook Uh Uh Oh“, tačiau jį teko keisti, nes jis įvardintas kaip neatitinkantis „Eurovizijos“ konkurso taisyklių, kuriose numatomas draudimas ką nors reklamuoti. Taigi dainos pavadinimas pakeistas į „The Social Network Song“, o naujoje dainos versijoje visos sąsajos su Marko Zuckerbergo imperija pašalintos. Dėl šios priežasties dalis dainos žodžių skambėjo itin keistai, tačiau vis tiek jie rimavosi su feisbuku. Įdomu pastebėti, kad atlikėjų kostiumų spalvos atrodė neįtikėtinai panašios į to paties socialinio tinklo spalvas.

Islandijos atstovė Silvija Night su daina „Congratulations“ (2006 m.)

Silvia Night tėvynėje gerai žinoma kaip išgalvota humoristinio žanro veikėja. Deja, šis jos įvaizdis už Islandijos ribų nepasirodė itin patrauklus ir įdomus, todėl ji dalyvaudama konkurse Atėnuose atrodė ne itin gerai. Jos atliekama daina situacijos neišgelbėjo. Atlikėja sveikino visus, kurie ją išrinko kaip atstovę šiame konkurse, nes ji yra geriausia. Ant scenos ji pasirodė su plunksnomis puoštu galvos dangalu, aukštakulniais batais ir dominuojančia rožine spalva. Deja, toks ekspresyvus pasirodymas konkurso stebėtojų nesužavėjo, o pelnytų 62 taškų jai nepakako tam, kad patektų į finalą.

Dana International iš Izraelio (1998 m.)

Akivaizdu, kad Izraeliui nevienareikšmiškai vertinamos situacijos toli gražu nėra svetimos. Pirmoji translytė konkurso nugalėtoja Dana International kur kas daugiau triukšmo sukėlė grįžusi namo nei buvo kilę jai pasirodžius ant „Eurovizijos“ scenos ir pelnius nugalėtojos titulą.
Ortodoksai žydai ir konservatyviosios jėgos Izraelyje mėgino sukliudyti šiai atlikėjai dalyvauti konkurse. Manyta, kad Izraeliui atstovauti „Eurovizijoje“ translytis neturėtų. Vis tik Dana International triumfavo su papūgos plunksnomis puoštu švarku, kurį specialiai jai kūrė garsusis Johnas Paulis Gaultier. Dana pelnė aukščiausią įvertinimą, išleido kelis albumus ir tapo viena garsiausių translyčių populiariosios muzikos scenos ikonų pasaulyje.


„Stephane and 3G“ iš Gruzijos su daina „We Don‘t Wanna Put In“ (2009 m.)

Dėl griežtų „Eurovizijos“ dainų konkurso taisyklių, draudžiančių politinių klausimų eskalavimą, „Stephane and 3G“ grupei neleista dalyvauti konkurse. Tais metais konkursas vyko Maskvoje, o santykiai tarp Rusijos ir Gruzijos buvo itin įtempti. Taigi šios grupės atliekamos dainos pavadinimas ir dalis teksto įvertinta kaip pakankamai akivaizdus šaipymasis iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pareikalavo, kad Gruzija pakeistų dainos tekstą arba pasirinktų kitą dainą. Vis tik Gruzijos atstovai buvo linkę neigti, kad ši daina yra politinė, ir įžvelgė „Eurovizijos“ konkursą tais metais rengiančios šalies daromą spaudimą. Galiausiai Gruzija dainą keisti atsisakė ir konkurse nedalyvavo.

Cliffas Richardas ir Ispanija (1968 m.)

Nors praėjo jau beveik pusė šimtmečio, vis dar netyla kalbos dėl Ispanijos pergalės konkurse su daina „La La La“, kuri nukovė itin populiaraus Jungtinės Karalystės (JK) populiariosios muzikos atlikėjo Cliffo Richardo atliktą kompoziciją. 1998 m. ispanai sukūrė dokumentinį filmą pavadinimu „1968: I Lived the Spanish May“, kuriame teigiama, kad tais metais Ispanija pergalę konkurse nuskynė pasitelkusi papirkinėjimus ir kitokius nešvarius darbelius.

„Gyvenau su tuo antrojo numerio kompleksu daugybę metų, taigi būtų nuostabu, jei kuris nors oficialus konkurso atstovas atsisuktų ir pasakytų: Cliffai, galiausiai tu nugalėjai visame tame reikale“, - leidiniui „The Guardian“ 2008 m. sakė JK atstovas „Eurovizijoje“.

Aprangos problema, su kuria neva susidūrė švedų vedėja Lill Lindfors (1985 m.)

Ar gi gali bent vienas keistų nutikimų sąrašas būti vykęs, jei į jį netrauktas bent vienas su apranga susijęs kalambūras? Iš pradžių vaizdelis, kai šou vedėja švedė Lill Lindfors lieka be apatinės aprangos dalies, primena siaubingą netikėtumą. Vis tik vėliau tampa aišku, kad visas šis „netikėtumas“ – tai iš anksto paruoštas triukas.

Scenos invazija per ispanų pasirodymą finale (2010 m.)

Skandalingų nutikimų sąrašas būtų negalutinis, jei į jį nebūtų įtraukta scenos invazija. Šis konkretus nutikimas įvyko Ispanijos atstovo Danielio Digeso pasirodymo metu.

Nesusivaldęs ir ant scenos netikėtai atsiradęs Jimmy Jumpas juda kartu su šokėjais, atsiduria scenos viduryje, mojuoja rankomis, o atlikėjas D. Digesas didvyriškai nepasiduoda ir tęsia pasirodymą, kol pagaliau įsibrovėlį nuo scenos nuveda apsauginiai. Nepakartojamas vaizdelis!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)