R. Seitkalijevas teigė, jog pradžioje situacijų būdavo įvairių. Žmonės ir per dantį patraukdavo, ir kunigėliu dažnai vadindavo, ir stebėdavosi kaip tokią svajonę turintis žmogus gali nervuotis ar net nusikeikti. Mažame miestelyje visi žinojo apie Ruslano svajonę, todėl ir paauglystės reikalai klostėsi sunkiai.
„Na su merginom, aišku, būdavo sunkiau. Kad ir per šokius – norėdavai pašokdinti ar už rankytės palaikyti, ar palydėti namo, tai merginoms, kaip mažam miestelyje, buvau kaip toks pusiau kunigas, kunigėlis, ypač vyresniuose metuose“, – dalinosi vaikinas.
Baigęs dešimtą klasę Ruslanas įstojo į Mažąją kunigų seminariją. Baigė ten dvylika klasių, o tada įstojo į Didžiąją kunigų seminariją.
Ruslanas prisiminė, kad pranešus žinią mamai – jos rankos tarsi nusviro.
„Na, vaikas. Na tu ir sugalvojai“, – mamos žodžius iki šiol prisimena jis.
Seminarijoje greitai paaiškėjo įdomus dalykas. Pasirodo, kad būsimi kunigėliai seminaristai labai populiarūs tarp merginų.
„Panelės galvojo, kad vis tiek esam gal kažkiek kitokie, tokie su paslapties skraiste šiek tiek daugiau, su nekaltybės skraiste ta atrodom. Tai paneles traukdavo, dėmesio tikrai netrukdavo. Būdavo, kad susirasdavo ir facebook‘us, jau tuo metu buvo facebook‘o pradžia, kiek pamenu. Būdavo, kad ir mieste pasekioja“, – prisiminimais dalinosi Ruslanas.
Ruslanas „KK2“ laidoje pasakojo, kad jį merginos taip pat domino, bet į jas žvilgčiodavo tik per stiklą.
„Porelė merginų eina ir, galvojom, prieisim pasižiūrėti kaip visą laiką, prie langų. Prieinam prie lango pasižiūrėti, na ir jos tada pamatė, kad mes žiūrime, tai tada gavom ir oro bučinių, ir visko gaudavom“, – dalinasi jis.
Situacijų būdavo ir skaudesnių.
„Išgirdom aukštakulnių kaukšėjimą, tai, sakom, pažiūrėsim kas ten eina. Žiūrim – porelė eina. Ta porelė pamatė, kad mes stebim ir jie tada akivaizdžiai pradėjo bučiuotis, kad mums sukelti tą, kaip sakant, pavydą“, – pasakojo vaikinas.
Ruslanas mokėsi 6,5 metų. Iki įšventinimo į kunigus tuo metu jam buvo likę 2,5. To nesulaukus, Ruslaną apniko dvejonės.
„Aš jau pradėjau vis labiau pastebėti ant savęs, kad aš vis labiau pradedu įžvelgti bažnyčios sistemoje minusus, o ne pliusus. Pradžioje buvo vien pliusai, rožiniai akiniai, užsimerkdavau ir prieš tam tikrus kunigų nusižengimus“, – pasakojo vaikinas.
Ruslanas savo svajonės atsisakė. Metė kunigystę dėl meilės. Meilės sportui.
„Visi galvoja, dažniausiai taip ir būna, kad tokioj situacijoj reikia ieškoti moters, kad čia kalta moteris kažkur paslėpta ar nepaslėpta. Bet mano situacijoje tikrai moters nebuvo. Ta moteris, kaip sakau, buvo bėgimas, kuri mane iš tos seminarijos, kaip sakant, išspyrė lauk“, – teigė jis.
Ruslanas dar iki mokslų seminarijoje intensyviai sportavo lengvąją atletiką, tačiau bėgimo su seminarijos dienotvarke niekaip nesisekė suderinti.
„Širdis dar labiau troško bėgioti, troško tų varžybų jaudulio patirti“, – kalbėjo jis.
„Labai būdavo tokių įdomių, pikantiškų, sakyčiau, dalykų. Dar penktą valandą, sakykim, stovi prie altoriaus su sutana ilga, o jau 17:40 bėgi su trumpais tais bėgiko šortais į stadioną ir su trumpa bėgimo maike. Nežinau, tyčia ar netyčia, bet visą laiką tuo metu stadione, kai aš bėgiodavau, visą laiką būdavo tribūnose merginų, tai mane gal tas irgi motyvuodavo sportuoti“, – LNK laidoje „KK2“ pasakojo vaikinas.
Seminarijos valdžia Ruslano troškimo dalyvauti varžybose nesuprato.
„Kur gyvensi? Ar vyksta kartu moteris? Ar viešbutyje gyvensite atskirai nuo moterų? Na žodžiu, labai jau mane saugodavo, kad tų varžybų metu, išvykęs į užsienį, kaip sakant, atsipalaidavęs nepadaryčiau griekų“, – apie kilusius sunkumus dalinosi Ruslanas.
Galų gale Ruslanas apsisprendė ir seminariją paliko. Pirmąjį mėnesį mėgavosi laisve, vakarėliais, pramogomis. Vėliau surimtėjo ir tapo karo policijos pareigūnu.
„Turiu draugę, gyvenu su ja. Esu vėl laimingas ir džiaugiuosi, kad tą seminariją palikau. Nors 100 procentų tikrai taip nėra. Turbūt ir visą gyvenimą iki pat mirties, iki pat senatvės to nebus, kad 100 procentų džiaugiesi, kad palikai kunigų seminariją“, – svarstė jis.
Tiesa, kunigystės svajonė kartais jį vis dar aplanko. Vaikinas atvirauja, kad dažnai seminariją jis mato ryškiuose sapnuose.
Ruslano istorija tik dar kartą įrodo, kad kartais gyvenimo kelias būna labai vingiuotas. Metų metus eini link tikslo ir staiga pasirodo, kad šis kelias ne tau.
