Nors dabar su Ramūnu Rudoku ir Mariumi Jampolskiu pasirodymus rengiantis Stano sako sutariantis puikiai, taip buvo ne visada.
„Nebuvo smagu. Jampolskis gėrė, mes paimdavom jį kominį. Paskui supratom, kad reikia kažką daryti, tai suradom Zvonkų kaip pakaitalą, imdavom jį kaip atsarginį variantą. Rudokas irgi nėra pats fainiausias žmogus pasaulyje. Atsimenu, atskridom į Airiją, jis lėktuve prisigėrė. Lėktuvas nusileidžia, suvažiuoja policija, nieko neišleidžia, Rudoką išneša. Paskui prie kalėjimo Dubline laukėm, kol jį paleido, – prisimins Stano. – Koncertavimas ir buvimas kartu nebuvo labai komfortabilus. Bet Jampolskis metė gerti, Rudokas susitvarkė su visais savo demonais ir dabar yra visai kitas žmogus – režisuoja didžiulius filmus, serialus, labai rimtai dirba.“
Stano atviras – jis nesijaučia turintis gero balso ir kartais, kaip tikins atlikėjas, jaučiasi nevertas to, ką turi dabar.
„Kai nuo 4 klasės augi vaikų namuose, augi pats. Kai neturi tėvo ar mamos šalia, negali paklausti, ką dabar daryti, mane užpuolė kažkas gatvėje, liepė šokinėti, – šypsosis garsus atlikėjas. – Mano tėvais tapo knygos. Prikrauna į galvą, kad reikia būti teisingu, sąžiningu. <...> Labai geras dalykas yra organų donorystė. Ir yra dalis asilų, kurie visaip skatina nepasitikėjimą šiuo klausimu. Visada mane suima teisingumo jausmas, kad reikia bandyti, šnekėti, išsakyti poziciją, nes tai svarbu.“
Asmeninė Stano gyvenimo istorija – išties neeilinė. Vaikystėje jis augo be tėvų, o vėliau tą pačią mylimąją vedė... du kartus.
„Antrą kartą ją vedžiau ir pagerėjo, labai stipriai. Galvojau, kad du žmonės turi auginti vienas kitą – kad vienas yra matematikos, kitas literatūros profesorius. O jau po pirmų skyrybų supratau, kad auginti save tai nereiškia išmokti naujų kalbų, nereiškia išmokti kažkokių gebėjimų. Didžiausias gebėjimas – mažinti savo egoizmą, auginti pakantumą, o atsigręžti į save yra labai sudėtinga“, – kalbės Stano.
Atviras pokalbis su žinomu atlikėju – laidoje „Pas Editą“, penktadienį 20 val. tik per Delfi TV.
