Esate žmogus, kurio grožį galima pamatyti per balsą?
Dainuoti reikėtų užsimerkus, jeigu niūniuosi melodiją, kuri tau reikšminga, kiti pojūčiai atsijungs ir sukoncentruosi dėmesį į tik į tą, kuris tuo metu veikia.
Kartais žmonės skundžiasi, kad jiems jų balsas negražus, ką jiems atsakyti?
Visų pirma, normalu, kad mūsų balsas skamba negražiai, mes save girdime tiek išorine, tiek vidine ausimi. Kai atliekamas klausos tyrimas, uždedamas aparatas prie ausies, kuris padeda išgirsti savo tikrąjį balsą. Dažniausiai, kai žmogus sako, kad jam negražus jo balsas, iš tiesų, kažkas viduje nepatinka, kartais tai net nėra balsas. Per balsą mes išreiškiame save, manau, kad tai tiltas tarp žmogaus vidaus ir pasaulio.
Jurga, esate įpratusi kurti ryšį su miniomis žmonių. Kaip supratote, kad balso terapija yra ta duoklė, kurią galite atiduoti žmogui? Kaip sekasi kurti ryšį su vienu ar dviem žmonėmis?
Kartais reikia nusigauti toli, kad suprastum, kaip reikia elgtis. Tai suvokiau Kinijoje, per koncertinį turą. Ten aš nebuvau žinoma, bet Kinijoje ir nereikia kažkuo tapti, buvo labai įdomi patirtis, vyko gal dešimties koncertų turas ir mes keliavome per skirtingas Kinijos vietas. Į vieną koncertą atėjo vos septyni žmonės iš absoliučiai skirtingų pasaulio kampelių.
Galvojau, kaip gaila, kad susirinko tik septyni žmonės, o aš vis tiek turiu parodyti visą programą. Tada priminiau sau, kad aš knygoje pati rašiau, jog pietuose yra toks vienuolynas, kuriame vienuoliai visus metus ruošiasi vienam renginiui, kad jį atliktų Dievams, ten nėra publikos, jie visus metus dirba, tobulina kiekvieną detalę, kad viskas būtų tobula. Tuomet aš pagalvojau, gi žmogus ateina į sceną ne dėl to, kad pagrotų tam tikram kiekiui žmonių, o tam kad pasidalintų žinute ir iš tikrųjų supratau, kad man reikėtų peržiūrėti savo vertybes.
Vertybė tiek scenoje, tiek muzikoje yra ryšys, o jis – kuo artimesnis, tuo glaudesnis. Taip, gera dainuoti didelei masei, bet iš karto ryšys trūkinėja. Dėl to akustiniai koncertai man yra mieliausi širdžiai ir aš stengiuosi orientuotis į juos, nes koncertų metu aš mėgstu bendrauti, kartais net užduodu klausimus publikai.
Kaip žmonės save atranda per balsą?
Viena mergina kreipėsi dėl dainavimo pamokų, bet kartais, tenka susitaikyti, kad žmogus persigalvoja, nes, pasirodo, ne dainuoti jis norėjo, o išreikšti, tai, ką laiko balsas. Išreikšti mes save galime skirtingais dalykais, kartais, tai gali būti karjeros ar gyvenimo krypties pokyčiai.
Ar tiesa, kad mokate pravirkdyti žmogų per 10 minučių?
Gerklė yra pilna neišsakytų neigiamų emocijų, jeigu žmogus yra uždaras ir jeigu vaikystėje jam sakė, tokias frazes, kaip „nerodyk čia ašarų“ ar „berniukai neverkia“, visa tai lieka gerklėje. Kol neišreiškiame savo neigiamų emocijų, nėra kaip prasimušti į išorę meilei. Pasirinkau būti atvira, nes jeigu nori sutikti sau artimus žmones, negali būti su kaukę, jie tiesiog praeis pro šalį.
