Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie sąnarių skausmus, kodėl vis didesnė dalis žmonių jaučia sąnarių diskomfortą, kas yra sąnario endoprotezavimas ir kokias problemas ši operacija gali padėti išspręsti.
Dėl jaunystėje patirtų didelių fizinių krūvių bei intensyvaus sporto, sąnarių skausmai kamavo ir įžymų keliautoją, televizijos ir radijo žurnalistą Vytarą Radzevičių, rašoma pranešime spaudai.
„Aš esu buvęs sportininkas. Kai buvau jaunas, žaidžiau rankinį, futbolą. Tarnaujant armijoje reikėjo du metus su kuprinėmis, pilnomis akmenų, lakstyti po kalnus. Fizinis krūvis buvo pagrindinis faktorius, kuris lėmė, kad sąnariuose atsirado didžiuliai skausmai. Taip pat prie šio dalyko prisidėjo ir mano kūno masė. Tačiau viena koja nukentėjo labiau – laikui bėgant pradėjau jausti didelius skausmus, ypač po fizinio krūvio“, – laidoje pasakojo V. Radzevičius.
Žinomas vyras prisipažino, kad skausmą kentė net 10 metų. Iš pradžių jį stengėsi įveikti fizioterapinėmis priemonėms, vėliau padėdavo nuskausminantys vaistai, taip pat buvo daryta ir kelio sąnario artroskopija. Tačiau visa tai buvo tik laikinos priemonės. Galiausiai Vytaras pasiryžo kelio sąnario keitimo operacijai.
„Ši operacija mano gyvenime, ko gero, didžiausia. Prieš ją rinkau daug informacijos, konsultavausi su daugybe gydytojų. Dauguma šios srities specialistų kalbėjo labai paprastai: jeigu kenti skausmą, turi imtis priemonių, nes su skausmu visą laiką negyvensi. Verta paminėti, kad visi sąnario atlikti tomografiniai tyrimai ir rentgenas parodė, kad iš tiesų tas sąnarys yra beviltiškai susidėvėjęs“, – pasakojo žinomas vyras.
V. Radzevičius laidoje taip pat atskleidė, kaip jaučiasi po atliktos operacijos ir kokių tolimesnių veiksmų ketina imtis.
„Praėjo jau daugiau nei penkios savaitės po operacijos ir aš jau dabar galiu pasakyti, kad kojos funkcijos pagerėjo labai stipriai. Šešios savaitės po operacijos buvome suplanavę ekspediciją į Naująją Zelandiją. Man buvo šiek tiek neramu, ar iki kelionės spėsiu atsistatyti ir ar galėsiu pakankamai gerai judėti. Aš labai džiaugiuosi, kad gerai pavykusios operacijos ir intensyvių pratimų kurso dėka, aš stojuosi ant kojų ir kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau. Žinau pratimus, kuriuos darysiu kelionės metu. Reabilitacijos neapleisiu, nes po tokių operacijų mankštą daryti būtina“, – pasakojo keliautojas.
Apie sąnarių problemas laidoje kalbėjo ir „Fi Clinica“ gydytojas ortopedas traumatologas, med. m. dr. Aurimas Širka. Specialistas teigė, kad sąnarių skausmai nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių bėdos.
„Jaunėjantis pacientų amžius ir lūkesčiai didėja. Jaunas pacientas, kuris jaučia tam tikrus sąnarių skausmus, nori likti aktyvus ir, žinoma, būti aktyviam trikdo išreikštas skausmo sindromas pažeistame sąnaryje. Konkrečiai mes galime kalbėti apie klubo arba kelio sąnario skausmus, tačiau žvelgiant į pačią ligos patogenezę, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunesnio amžiaus pacientams dažniausiai sąnarių problemas sąlygoja taip vadinama antrinė sąnario artrozė. Antriniai sąnario pakitimai gali būti potrauminiai arba įgimti“, – pasakojo gydytojas A. Širka.
Kalbėdamas apie sąnarių gydymą, gydytojas teigė, kad visuomet pirmiausiai problemas yra stengiamasi išspręsti ne invaziniu būdu.
„Neretai pacientai klausia, ar tikrai juos reikia operuoti. Pirmiausia, jeigu mes pasižiūrėsime medicinos gaires, esant net ir dideliems radiologiniams pakitimams ne visada pirmo pasirinkimo metodas yra chirurginis gydymas. Visada, ypač jauniems pacientams, reikėtų išnaudoti ir konservatyvaus, ne operacinio gydymo privalumus. Tačiau kai konservatyvus gydymas neduoda apčiuopiamos naudos bei klinikinio efekto, tokiu atveju su specialistu reikėtų diskutuoti dėl operacinio gydymo“, – kalbėjo gydytojas A. Širka.
Operacijos metu pakeičiamas visas kelio sąnarys arba pažeista jo dalis: sąnario kremzlė ir susidėvėję kaulų paviršiai. Jų pakeitimui naudojami kokybiški ir patvarūs implantai, gaminami iš skirtingų metalo lydinių ir ultra aukšto molekuliškumo, ypač atsparaus dėvėjimuisi plastiko.
„Implanto parinkimas yra be galo svarbus kriterijus sėkmingai pooperacinei eigai ir implanto išgyvenamumui, nes kiekvieno paciento anatomija ir kaulinė kokybė skiriasi. Kalbant apie jaunesnius pacientus, remiantis medicinine literatūra, moksliniais straipsniais, sąnarių registrų duomenimis, vis dėl to pirmas pasirinkimas – becementinio tvirtinimo implantai, kurie šiai dienai Lietuvoje taip pat kompensuojami valstybinės ligonių kasos. Šių implantų pasirinkimas yra platus, todėl implanto parinkimo atsakomybė turėtų tekti ortopedui traumatologui“, –pasakojo gydytojas.
Kelio sąnario keitimas taikomas spinalinėje arba bendrinėje nejautroje, atlikus 12-15 cm ilgio tiesų odos pjūvį kelio priekinėje dalyje. Operacijos metu pašalinami susidėvėję sąnarių paviršiai ir į jų vietą implantuojami atitinkamo dydžio implantai.
Anot gydytojo, parėjus pooperaciniam laikotarpiui ir sąnariui sugijus, pasiekiamas galutinis rezultatas.
„Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, 2 – 3 mėnesius po protezavimo, didesnė dalis pacientų jaučia skausmą, kuris gali būti valdomas šiuolaikinės analgezijos algoritmo protokolų vertinimais. Tačiau pats rezultatas, žmogaus susigyvenimas su implantu, natūralus jo pojūtis, pasireiškia po operacijos praėjus 6 – 12 mėnesių. Po šio termino žmogus paprastai nejaučia, kad kūne turi dirbtiną implantą“, – pasakojo gydytojas.
Šiandien apie sąnario endoprotezavimo tendencijas diskutuojama visame pasaulyje. Visai neseniai medicinos mokslų daktaras A. Širka dalyvavo simpoziume Amerikoje, Čikagos mieste, kur chirurgai iš viso pasaulio diskutavimo apie sąnarių gydymo technikas, dalijosi moksline patirtimi bei pasiekimais šioje srityje.
Visi gydytojai vienareikšmiškai sutinka, kad kelio sąnario operacija pacientui turi sugrąžinti pilnavertę gyvenimo kokybę.
„Šiuolaikinio endoprotezavimo siekiamybė – sugrąžinti žmogų į pilnavertę kasdienę ir fizinę veiklą. Su ortopedais traumatologais kalbame, kad pats implantas turi atkurti įprastą fiziologinę sąnario biomechaniką bei kinematiką. Tokiu atveju mes galėsime užtikrinti, kad ypač jaunas pacientas su implantu galės vykdyti be galo aktyvią fizinę veiklą, tokią kaip bėgiojimas ar slidinėjimas“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo specialistas.
