Apie savo kelionę gražios šypsenos link papasakojo visiems gerai pažįstamas aktorius, šokėjas ir choreografas Gytis Ivanauskas, rašoma pranešime spaudai. Žinomas vyras prisipažino, kad anksčiau patirtos traumos odontologo kabinete buvo įskiepiję nemenką baimę dantistams.

„Man atmintyje dar yra įstrigę tie sovietinių laikų stomatologijos kabinetai. Prisimenu, kaip senais laikais gydytoja kažkodėl sugalvojo išrauti man krūminį dantį be jokio nuskausminimo. Viena sesutė laikė rankšluostį man ant kaktos, kita laikė prispaudusi mane prie kėdės atlošo, o mama stovėjo kampe ir verkė, nes kito varianto anksčiau tiesiog nebūdavo. Tokios patirtys man įvarė didžiulį stresą ir baimę lankytis stomatologijos kabinetuose“, – pasakojo aktorius.

Anot G. Ivanausko, dabar, kai medicinos galimybės bei technologijos yra pažengusios, visos turėtos baimės išnyko.

„Ačiū Dievui, dabar viskas kitaip. Atėjęs į kliniką aš ploju rankomis, nes jaučiuosi kaip namuose pas mamą. Dabar sukuriamas didžiulis komfortas“, – teigė G. Ivanauskas.

Žinomas aktorius pasakojo, kad pas odontologus teko lankytis jau nuo mažų dienų.

„Man tėvai pasakojo, kad aš vaikystėje krisdamas atsitrenkiau dantimis į vežimėlį, dėl to vėliau priekinis dantis sulindo atgal į vidų, o po kiek laiko išaugdamas iš naujo, iškrypo į priešingą pusę. Tais laikais nebūdavo jokių technologijų. Dabar tokiems dalykams gydyti galima naudoti kapas ar breketus. Man buvo pasakyta kiekvieną dieną masažuoti dantį, kad jis sugrįžtų į savo vietą. Galutinis rezultatas buvo toks, kad dantis išaugo, bet vis vien netaisyklingai. Aš su tuo gyvenau ilgą laiką. Nesijaučiau tragiškai, bet paskui įstojau į aktorinį ir pradėjau atlikinėti pagrindinius vaidmenis. Tuomet supratau, kad mano dantų situaciją reikia kažkaip sutvarkyti“, – pasakojo G. Ivanauskas.

Žinomas aktorius prisipažino, kad būtent jo profesija ir buvimas scenoje paskatino koreguoti šypsenos estetiką.

„Jeigu yra atsikišęs pilvas, jį galima pridengti kostiumu, o su dantimis jau nieko nepadarysi. Aš turiu vieną kolegę aktorę, kuriai labai seniai buvo įvykusi nelaimė. Jos metu ji išsimušė abudu priekinius dantis. Dabar, kai aš ją sutinku, atrodo juokinga, nes net neįtartum, kad buvo kažkoks incidentas. Dantys sutvarkyti taip, kad nesimato nei plombų, nei, kad keli jie yra netikri. Šypsena pakoreguota puikiai. Aš taip pat nemažai laiko praleidau „Fi Clinica“, kol man sukūrė holivudinę šypseną. Iškentėti reikėjo nemažai, bet pamatęs galutinį rezultatą, apsikabinau savo gydytoją ir padėkojau jam ir sau už savo bei jo kantrybę“, – pasakojo G. Ivanauskas.

Dar ne taip seniai dantų netekimas buvo didelis iššūkis, nes nebuvo kuom jų pakeisti. Dantų implantų istorija prasidėjo prieš beveik 60 metų, kai jaunas švedų profesorius pastebėjo, kad į natūralų kaulą įsodintas titanas greitai ir lengvai prigyja. Dantų implantų sukūrimas tapo tikra revoliucija.

Gydytojas odontologas, burnos chirurgas Donatas Nomeika laidoje „Sveikas rytojus“ atskleidė, kokios yra pagrindinės dantų netekimo priežastys, galiojančios įvairaus amžiaus žmonių grupėms.

„Ir jauni žmonės dantų netenka dėl tokių pačių priežasčių – dantų ėduonies ar periodonto ligų. Jeigu kalbame apie priekinių dantų netekimą, jaunimas dažniau jų netenka dėl patirtų traumų, bet kalbant bendrai, dantų netekimą dažniausiai sąlygoja uždegiminiai procesai. Todėl skatiname dantis atkurti kuo greičiau, kol gretimi dantys nepradėjo migruoti į tą tarpą, kuriame danties nėra. Dažnu atveju, implantą sriegiame iš karto pašalinus dantį, ypatingai traumų atvejais, arba keli mėnesiai po danties pašalinimo. Raginame pacientus, ypatingai jaunus, nedelsti nei pusmečio, nei metų, nes situacija bus tik sudėtingesnė“, – pasakojo burnos chirurgas.

Gydymas implantais – tai vienas pažangiausių dantų atkūrimo sprendimų, kai dantis galima gana greitai susigrąžinti. Svarbu ir tai, kad esant skirtingoms situacijoms, naudojami ir skirtingi dantų implantavimo būdai.

„Implantą apibūdina keli pagrindiniai parametrai: dizainas, lydinys ir paviršius. Yra atlikta daug tyrimų, iš kurių galima spręsti kokioms situacijoms, koks trijų faktorių derinys yra geriausiai pritaikomas pacientui. Vieni implantai yra labiau pritaikyti estetinei zonai, kiti – šoniniams dantims, treti pritaikyti implantuoti dantį iškart pašalinus nuosavą, ketvirti – kuomet jau nėra dantų ir galiausiai turime implantų sistemą, kuri pritaikyta bedančiams žandikauliams, kuomet pacientas neturi nė vieno danties“, – apie implantų galimybes pasakojo gydytojas.

Nors statistika teigia, kad 95 procentai implantų prigyja, tačiau yra žmonių, kurie vis dar dvejoja, ar verta prarastus dantis atkurti. Gydytojas paaiškino, kodėl.

„Išskirčiau dvi pagrindines priežastis: skausmo ir dantų implantų neprigijimo baimės. Gydytojas dėl šių problemų nepergyvena, nes viskas tikrai veikia: tiek vaistai nuo skausmo, tiek implanto prigijimo rodikliai yra palankūs mums ir pacientams. Atlikdami implantacijos procedūrą, mes galvojame apie jos ilgaamžiškumą: kaip užtikrinti, kad implantai pacientui tarnautų ilgą laiką ir jis pamirštų, kad juos turi“, – kalbėjo „Fi Clinica“ burnos chirurgas D. Nomeika.

Dauguma dantų implantų yra gaminami iš titano, kuris yra lengvas, stiprus, biologiškai tinkamas žmogaus kūnui, nes nesukelia alerginių reakcijų.

Nors yra ne vienas būdas atkurti prarastus dantis, tačiau tik implantai leidžia per gana trumpą laiką atkurti visą dantį – tiek šaknį, tiek vainiką. Sugedusio danties pašalinimas ir naujojo implantacija yra galima net ir vienos procedūros metu. Tai vadinama vienmomente implantacija.

„Dažniausiai, pacientai lieka nustebę, kaip greitai ir paprastai viskas įvyksta. Norint atlikti implantaciją, turime turėti sveikus aplinkinius audinius. Mes neoperuojame, jei matome uždegimą ar pūliavimą. Tačiau jei viskas gerai, paprasta vieno danties implantacija užtrunka iki pusvalandžio. Žinoma, jei situacija sudėtingesnė, galima užtrukti valandą ar daugiau“, – pasakojo burnos chirurgas D. Nomeika.

Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 val. per TV8.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją