Užklupęs nuovargis neretai išsivysto ir į organizmo išsekimą, su kuriuo kovoti tampa ganėtinai sudėtinga. Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie perdegimo priežastis, kokie yra pirmieji organizmo siunčiami signalai, kad metas skirti laiko poilsiui ir kaip tą kokybišką poilsį susikurti.
Savo istorija laidoje, kaip rašoma pranešime spaudai, pasidalinęs žinomas stilistas Joringis Šatas atskleidė, kad jo gyvenimo tempas yra be galo sudėtingas ir įtemptas.
„Man tenka dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis, ir rytais. Aš dirbu 24 valandas per parą bei 7 dienas per savaitę, o atostogų iš anksto niekada neplanuoju“, – apie savo įtemptą grafiką atviravo J. Šatas.
Pašnekovas pasakojo, kad stilisto darbas daug kam atrodo ganėtinai lengvas, tačiau iš tikrųjų yra priešingai.
„Tiek fotosesijų bei filmavimų metu, tiek dirbant su privačiais klientais sutinku labai daug skirtingų žmonių ir turiu prie jų prisitaikyti. Labai dažnu atveju dirbu ne tik stilistu, bet ir psichologu. Man tenka nešioti didžiulius kiekius daiktų, didžiulius maišus, kurie sveria tikrai nemažai. Nuo jų rankos būna nusėtos mėlynėmis. Pasibaigus koncertams ar dideliems filmavimams aš tiesiog atsisėdu ir bent 10 minučių pasėdžiu tyloje, nes momentais tiesiog nebesuprantu, kas vyksta. Atrodo, kad norėtum tiesiog užsidaryti, žiūrėti į vieną tašką, nieko negirdėti ir nematyti“, – pasakojo stilistas.
Joringis prisipažino, kad tokie dideli emociniai ir fiziniai darbo krūviai kartais priveda ir prie organizmo išsekimo.
„Paskutiniu prioritetu dažniausiai, deja, tampa mano sveikata. Nutinka tokių atvejų, kai prieš savo kūno siunčiamus signalus jau kovoti nebegaliu. Aš turiu problemų su miegu, tai mano visos bėdos dar labiau paaštrėja. Pervargus viskam atsiranda apatija, nebesinori net dirbti, prasideda galvos skausmai, atsiranda valgymo sutrikimai. Tuomet norisi būti vienam. Nualinti savo organizmą yra blogai, nes po to save susirinkti ir pastatyti atgal ant kojų yra labai sunku“, – apie emocinius išgyvenimus atviravo pašnekovas.
Nors žinomas stilistas savo gyvenime dažnai susiduria su pervargimu, tačiau turi kelis patikrintus būdus, kurie jam padeda atgauti jėgas.
„Surinkti save man padeda muzika – dainuoju, skambinu pianinu. Laikas su savimi man labai svarbus. Taip pat man patinka nuvažiuoti į sanatoriją ar SPA ir pasimėgauti masažais, paplaukioti baseine ar tiesiog pasivaikščioti vienam gamtoje. Sanatoriniu poilsiu mėgaujuosi jau nuo mažų dienų“, – pasakojo J. Šatas.
Kalbėdamas apie sanatorinį poilsį, laidos pašnekovas atskleidė, kad būtent ten atranda vidinę ramybę.
„Kai sanatoriją išbandžiau pats, tai man pasirodė, kad tai yra labai geras savęs atstatymo būdas, tikras poilsio garantas. Man labai svarbu jauki ir graži aplinka. Ten randu gamtą, ramybę, vandenį, o ką jau kalbėti ir apie galimybę pasimėgauti atpalaiduojančiais masažais. Dabar suprantu, kad geriau neleisti sau perdegti, o dažniau pasirūpinti savimi ir sau pasidovanoti gerą kokybišką poilsį“, – pasakojo stilistas.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius laidoje įvardijo kelis organizmo požymius, kurie signalizuoja apie organizmo išsekimą.
„Kai atsiranda taip vadinamos dezadaptozės, mes turėtume susirūpinti savo sveikata. Dezadaptozės yra būklės, kada organizmas nesugeba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų: didelio arba nenormuoto darbo krūvio, santykių šeimoje, dienos režimo sutrikimų. Visa tai sekina mūsų organizmą, dėl to atsiranda tokie negalavimai, kaip galvos, neaiškios kilmės dubens organų skausmai, menedžerio sindromas, reumatinės ligos ar lėtinio nuovargio sindromas. Tuomet pamatome, kad sumažėjo mūsų tiek fizinis, tiek protinis darbingumas. Nuovargis, padidėjęs dirglumas, nerimas, nemiga, padidėjęs kraujospūdis ar prakaitavimas – pagrindiniai ženklai, kurie liepia mums susirūpinti savo sveikata“, – apie pirmuosius organizmo siunčiamus signalus pasakojo A. Balčius.
Specialistas išskyrė vieną pagrindinį organizmo mums siunčiamą signalą bei atskleidė jo nepaisymo pasekmes.
„Gamta dovanoja tokį fenomeną kaip skausmas. Skausmas – iš vienos pusės mums sukelia problemas, kančią, bet iš kitos pusės, skausmo atsiradimas mums labai aiškiai praneša, kad tikrai turime pradėti rūpintis savimi. Skausmas mus pradeda riboti. Kai tik toks ribojimas atsiranda, mes pradedame mažiau judėti. Kai tik pradedame mažiau judėti, tada pradeda silpti mūsų raumenys. Kuomet skausmas vis stiprėja, jis tampa pastovesniu. O tai turi įtakos mūsų nuotaikos, veido išraiškos pokyčiams, kantrybės stokai, pradedame mažiau kontroliuoti tai, ką mes norime pasakyti. Dėl to galiausiai nukenčia mūsų santykiai su artimaisiais, bendradarbiais ir su mus supančia aplinka“, – kalbėjo specialistas.
Gydytojas A. Balčius įvardino, kad norint atrasti vidinę ramybę gali padėti sanatorinis poilsis.
„Žmogus turi suvokti, kad nereikia pasirinkti kentėjimo. Kai mes atvykstame į kurortą ir pabūname gamtoje, girdime jos garsus, pradedame savo smegenyse formuoti kitas dominantes. Tuomet smegenų žievėje susinormalizuoja mūsų aktyvinimo, dirginimo, slopinimo arba raminimo procesai“, – žiniomis dalinosi gydytojas.
Jis pasakojo, kad sanatorinės procedūros padeda ne tik norint atstatyti organizmą jau susirgus, bet ir suteikia galimybę jį stiprinti, kad tų ligų išvengtume.
„Sanatorijos procedūrų tikslas – sužadinti organizme adaptacinius arba sveikimo mechanizmus. Įsijungus adaptaciniam mechanizmui mes pradedame sveikti ir galime atsistatyti. Sanatorijos procedūros yra taikomos ne tik gydymui, bet ir puikiausiai tinka ligų prevencijai. Poilsis – tai nėra gulėjimas prie televizoriaus. Bėgdami tokiu greitu gyvenimo tempu mes tiesiog nustojame jausti save, savo kūną, nesuprantame, kas su mumis darosi. Sanatorija su savo procedūromis savotiškai žmogų sustabdo“, – pasakojo gydytojas A. Balčius.
Laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 val. per TV8.
