Nuo paskutinio V. Janušaičio plaukimo prabėgo jau 10 metų. Ar jis nepasiilgsta šios sporto šakos?

„Ne, – nusijuokė jis. – Kai pagalvoji, kiek sveikatos, laiko, susikaupimo, koncentracijos įdėta. Paskutinis kartas buvo Londono olimpiada. Tos akimirkos smagios, kai jau esi padaręs visą darbą ir išeini prieš 17 tūkst. žiūrovų, bet į tą režimą grįžti nenorėčiau. Gyvenime supratau, kad yra ir kitų, įdomesnių dalykų, nei skaičiuoti ir žiūrėti į dugną po 5 valandas į dieną. Žinoma, buvo ir smagių dienų, kai buvo daug keliauta, daug stovyklų, šalių apkeliauta, bet paties režimo, krūvių jau nebesinori.“

Laidos vedėjai atkreipė dėmesį, kad neseniai į profesionalią karjerą grįžo plaukikė Rūta Meilutytė. Pašnekovas neslėpė, jog džiaugiasi šiuo sportininkės žingsniu, kadangi ji dar turi apsčiai galimybių.

„Aš ją tik tai sveikinu su tuo grįžimo žingsniu. Kai ji baigė, aš tikrai tikėjau, kad ji grįš, nes ji baigė labai jauna. O tų pavyzdžių pasaulyje, kai baigiama ir grįžtama – tikrai yra, nes dažniausiai baigia anksti tie, kurie anksti ir pradėjo. O Rūtos atveju, tai ji jau būdama 16-os metų turėjo visus Europos, pasaulio titulus ir kartais pagalvoji, kad jau nebeturi, ko siekti, nebėra tikslų, bet, praėjus kuriam laikui, matosi, kad dar galima nuveikti kai ką įdomaus ir galbūt kitu kampu pažiūrėti į tai, ką darai, labiau tuo pasimėgauti. Matėsi, kad prieš tą baigimą ji kankinosi, ieškojo savęs ir tai yra normalu, nes būnant tokių metų, manau, visi mes nežinojome, ko norime iš gyvenimo, norėjosi smagiai gyventi, gal ir jai to trūko? Smagu, kad ji grįžo“, – tikino laidos svečias.

R. Meilutytei – daugkartinei šalies, pasaulio ir Europos moterų plaukimo rekordininkei šiuo metu yra 25-eri. Dar daug ko galima pasiekti, tiki V. Janušaitis.

„Ypatingai sprinto rungtyse, kur tas amžius plaukime yra ilgesnis, todėl galima išlikti ilgiau konkurencingame ir medalių lygyje. Tikėkimės, kad tas noras pas ją dar bus“, – viliasi plaukikas.

Pastebima, kad pastaruoju metu plaukimo srityje yra suaktyvėjimas, jaunimas labiau domisi šia sporto šaka, Lietuvoje atsiranda daugiau galimybių, infrastruktūros. Tą regi ir V. Janušaitis.

„Skirtumai yra didžiuliai. Juokauju, kad kai pradėjau lankyti baseiną 9-erių metų, Girstučio baseinas užsidarė, kai baigiau sportuoti – atsidarė, – nusijuokė jis. – Vien infrastruktūros prasme situacija yra ženkliai pasikeitusi gerąja prasme. Labai įsibėgėjo pritraukimas vaikų į baseinus, antrokų mokymo plaukti programa labai sustiprėjusi per šiuos 15 metų, kai ji yra. Man, dirbant vyriausybėje, man teko prisidėti prie jos finansavimo didinimo, kadangi statistika pas mus yra liūdna, kalbant apie skendusius vaikus. Mes esame antri po latvių Europoje, mūsų šalyje kasmet nuskęsta po visą klasę vaikų, t.y. apie 30 vaikų. Mes privalome šią programą intensyvinti, vystyti ir išmokyti vaikus plaukti. Visiems reikia mokėti plaukti, nes tai yra ne tiek sportas, o saugumas ir išgyvenimo būtinybė.“

„Vilniuje dar trūksta infrastruktūros ir nekantriai laukiame, kada Lazdynų baseinas atsidarys, tuomet situacija turėtų ženkliai pagerėti, nes ten po vienu stogu bus du baseinai. Šiemet apmokėme virš 5 tūkst. antrokų Vilniuje, kai jų yra virš 7 tūkst., bet tiesiog jau fiziškai nebėra kur. O kita problema, matyt, yra su treneriais, kadangi rinka yra tokia ir naujų neatsiranda tiek, kiek yra poreikis“, – pridūrė pašnekovas.

V. Janušaičiui priklauso net devyni Lietuvos rekordai. Jis dalyvavo Atėnų, Pekino ir Londono olimpinėse žaidynėse, geriausias jo pasirodymas paskutinėse olimpinėse žaidynėse buvo 13 vieta 200 metrų plaukimo kompleksiniu būdu rungtyje.

„Man iki 30-ies metų pavyko išlaikyti tą lygį ir asmeninius rezultatus, bet jau buvo tas laikas, kai supranti, pats sau pasakai, kad to nebenori, jog gana, nebeini jaunyn, kad kažko tikėtumeisi vis dar ir dar, todėl viskas taip ir susidėliojo“, – atviravo jis.

Pasiteiravus, kaip jis vertina jaunąją plaukikų kartą Lietuvoje, pašnekovo viltys – optimistiškos.

„Visada to jaunimo atsiranda ir jį mes turime neblogą. Mes visada vieną ar kitą medalį laimime Europos jaunių čempionatuose ar jaunimo olimpinėse, tik tas išsilaikymas suaugusiųjų sporte yra ženkliai konkurencingesnis“, – pastebėjo jis.

Kalbėdamas apie to priežastis plaukikas išskyrė ne tik fizines galimybes, o ir psichologinį pasiruošimą.

„Komandinėse sporto šakose tu jautiesi saugesnis, nes žinai, kad jeigu ne tu, tai gal galės kitas. O šioje vietoje visa atsakomybė tenka tau, dėl to tu labai išgyveni. Aišku, ta psichologija kiekviename sporte yra labai svarbi. Individualiame sporte, jei tau nepavyko, kitam tos galimybės, deja, neperduosi“, – atviravo laidos svečias.

„Finale ateina 8 žmonės, fiziškai jie yra visi pasiruošę, kitaip nebūtų finale, bet laimi tas, kas yra psichologiškai stipriausias ir tas, kuris yra geriausiai šioje srityje pasiruošęs. Mano karjeroje tų pavyzdžių, kai žmonės sudega prieš startus, kai tu jų neatpažįsti yra daug. <...>

Jaudulys visada yra ir turi būti, jei nebėra jaudulio, tai nebėra ką ten veikti. Žinoma, kad kartais tas jaudulys pakiša koją. Ypatingai sunkios yra naktys, kai esi Olimpiadoje. Atsiguli, atrodo, jau miegosi, o mintyse jau nejučia plauki, širdis kala stipriai, bandai save nuraminti, bet vėl tu galvoje plauki, finišuoji ir t.t. Tas jaudulys, kai esi kitur, nei baseine, yra sudėtingas. Tu labai vargini save, nes tikrai yra tų atvejų, kai atsikeli labiau pavargęs, nei nuėjai miegoti, o tau reikia eiti į startą“, – pridūrė jis.

Visa tai ir dar daugiau – laidos įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.

„Sporto bare“ žiūrovai kaskart sužino aktualiausias naujienas ir informaciją iš Lietuvos bei užsienio sporto pasaulio. Dėmesys skiriamas ir populiariausioms, ir mažiau žinomoms, tačiau itin įdomioms sporto šakoms.

Delfi TV laidą „Sporto baras“ žiūrėkite kiekvieną ketvirtadienį 20 val.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją