Kiek anksčiau prieš šią didingą žinią garsieji broliai dalyvavo Delfi TV laidoje „Sporto baras“, kur papasakojo apie savo požiūrį į karjerą, sportą, socialinius tinklus ir asmeninį gyvenimą.

Eteryje netrūko kalbų apie profesionalios karjeros baigtį, tačiau, kaip pastebėjo laidos vedėjai, abu krepšininkai sporto neapleidžia ir laisvu nuo treniruočių metu.

„Tris kartus į savaitę į sporto salę – čia minimumas, – patikino K. Lavrinovičius. – Šiaip įprastai 5-6 kartus užsiimame fizine veikla per savaitę, derindami krepšinį su fitnesu.“

„Žinote, jaunos gražios žmonos, tai reikia laikyti save. Dabar po karjeros pabaigos ypač pavojinga ir slidu, kai nebėra kontraktų didelių, tai reikia skirti dėmesio grožiui“, – linksmai broliui pridūrė D. Lavrinovičius.

Laidoje atkreiptas dėmesys, kad broliai aktyvūs ir socialiniuose tinkluose. Jų paskyras įvairiose platformose seka tūkstančiai žmonių, o šmaikščius vaizdo įrašus yra peržiūrėję dar įspūdingesnis žmonių skaičius – „TikTok“ tinkle net keli dvynių klipai yra perkopę ir gerokai viršiję milijoną peržiūrų.

„Dar mūsų karjeros metu mes nusprendėme sekti madas. Pagalvojome, kodėl gi ne, žmonės atpažįsta mus, esame žinomi ir pradėjome po truputį. Neišeis, tai neišeis, pagalvojome. Nepatiks, tai mesim. Valgyti tai neprašo. Bet pamatėme, kad sekėjams tai labai patiko, patiko mūsų bajeriukai, taip ir nusprendėme tai vystyti. Pradžioje buvome tik instagrame ir feisbuke, o vėliau susikūrėme ir tiktoką. Taip ir einame, brolis motyvuoja durniuoti“, – šyptelėjo Darjušas.

Čia pat Kšištofas pridūrė: „Būna visaip. Būna ir spontaniškai kažką sugalvojame, pavyzdžiui, būdami kelionėje kažkur važiuojame arba perskaitome naujienas ir tai panaudojame, o būna ir paprastai, kad pamatome kažką įdomaus tiktoke ir tai atkartojame.“

Jonui Nainiui pastebėjus, kad krepšininkai, ko gero, socialiniuose tinkluose yra daug aktyvesni, nei jų pačių vaikai, sportininkai sutiko.

„Taip. Jie gėdijasi mūsų“, – juokėsi abu laidos svečiai.

„Tikrai taip yra. Sakau, palaikink mano vaizdo įrašą, sako, nelaikinsiu, man gėda. Taip yra, – kvatojosi Kšištofas. – Jaunesni vaikai tai dar dar, jiems juokinga, o vyresni jau tikrai šiek tiek gėdijasi. Jie supranta, kad tai naudoja labiau jaunimas, jų draugai šį tinklą taip pat naudoja, gal pažiūri, gal pasako kažką mokykloje ar būreliuose.“

„Suprantame, kad vaikai supras mus, kai labiau paaugs, bet ir mus pačius atsimenu, kai mūsų tėvas ateidavo į mokyklą, pavyzdžiui, į susirinkimą ir jis pradėdavo su visais sveikintis, garsiai kalbėti, juk irgi raudonuodavome“, – šyptelėjo Darjušas.

Temai pasisukus apie atžalas, garsūs tėvai papasakojo ir apie auklėjimo subtilybes.

„Vaikus reikia mylėti maždaug iki 7 metų, tada iki 14 metų auklėti, o nuo 14 – tik draugauti. Būna, kad aš su vyresnėliu kalbuosi ir jei kažką noriu griežčiau pasakyti, tai mes paprasčiausiai susipykstame, bet jei draugiškai gražiai pakalbame, viskas būna gerai, mūsų santykiai būna super, pagarba išlieka“, – pastebėjo K. Lavrinovičius.

Broliai patikino, kad augindami savo vaikus jų nespaudžia tapti krepšininkais.

„Mums nėra prioritetas spausti vaikus tapti krepšininkais, nes tikrai ne visi nuo to būna laimingi, nes tai yra sunkus darbas ir jaunystės paaukojimas. Turi sėdėti namuose, niekur neiti su draugais, praleisti vakarėlius, pažintis. Tai – geriausi metai. O būnant profesionaliam sporte visa tai turi aukoti, turi aukoti laiką ir jaunystę. Aišku, jei mylės tą krepšinį, žinoma. Bet kol kas nėra tokių minčių. Be to, manau, sporte iki 16 metų tu nieko nepamatysi. Gali būti medžiaga gera, bet jis to gali paprasčiausiai nenorėti“, – savo mintimis dalijosi Kšištofas.

„Sporto bare“ apsilankę garsieji broliai Lavrinovičiai taip pat priėmė neeilinį iššūkį ir atvirai pasidalino savo pastebėjimais apie esmines permainas Lietuvos krepšinyje.

Netikėtai tarp brolių užvirusi bekompromisė ir labai linksma kova bei dar daugiau įdomybių – laidos įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją