Ukrainos vaikai bijo svetimų žmonių, lėktuvų, bet kokio stipresnio garso

„Dvidešimt antrųjų pavasaris atėjo su labai žiauriu, bjauriu nužmogėjusios Putino Rusijos veidu. Ir šis karas atima vaikystę iš Ukrainos vaikų, todėl visi vaikai, kurie patenka į Lietuvą, yra mūsų vaikai ir mūsų pareiga – padėti kiekvienam. Ir tai darome visi, visokiais būdais, tame tarpe – ir dienos centrai, kuriuose dirba savanoriai.

Mes visi, kiekvienas, turime pasirūpinti ir Lietuvos, ir Ukrainos vaikais, kad jų vaikystė išliktų saugi ir laiminga“, – koncerto metu sakė ilgametė jo globėja, kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Siekį grąžinti Ukrainos vaikams vaikystę, ragindami aukoti, viso koncerto metu kartojo jo vedantieji – laidų vedėjai Rūta Mikelkevičiūtė, Dalia Belickaitė ir Timūras Augucevičius – bei koncerto svečiai. Tarp jų – prieš kelias savaites Lietuvoje pristatyto ukrainiečių ir lietuvių kurto filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojė Ana Glatkaja su savo dukromis, į Lietuvą atvykusi iš Rytų Ukrainos, kurioje jau aštuonerius metus vyksta karas.

„Mes metus praktiškai gyvenome rūsyje – labai mažoje patalpoje, kurioje mažai oro. Vieną eilinį kartą, kai mums reikėjo leistis į rūsį, duktė Miroslava pasakė, jog leidžiamės ir uždarome durys, lyg uždarytume mūsų bendro karsto dangtį. Mano sūnus, kuriam tuo metu buvo ketveri, o dabar – 12, negali suprasti, kodėl vietoje, kurioje dabar Lietuvoje gyvename, kai atvykome, lėktuvai neskraidė, o dabar pradėjo skraidyti“, – pasakojo Ana.

Apie tai, kad vaikams iš Ukrainos ne tik lėktuvai, bet ir svetimi žmonės kelia baimę, pasakojo ir studijoje viešėjusi Nukryžiuotojo Kristaus seserų bendruomenės vienuolė, edukologė Viktorija Voidogaitė, į savo įkurtą katalikišką darželį priėmusi 30 ukrainiečių vaikų.

„Vaikai, kiekvienai progai pasitaikius, kai jaučiasi saugiau, pradeda pasakoti apie krentančias bombas, o iš tikrųjų yra labai jautrūs garsams. Net jeigu tik lauke kažkas triukšmauja ar garsiau kalba, vaikai bijo. Bandėme eiti į žygį, kartu su jais ėjome į mišką. Kai kurie vaikai, pamatę svetimus žmones, bėgo už auklėtojų ir už jų slėpėsi. Svetimų žmonių baimė yra labai didelė“, – sakė Viktorija Voidogaitė.

Vaikams iš Ukrainos jau teikiama ir ateityje bus reikalinga psichologų pagalba

Apie Ukrainos vaikų ir jų mamų akyse matomą didžiulę baimę, siaubą kalbėjo ir generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

„Vaikai, kuriuos pati vežiau į Vilnių, krūpčiojo nuo bet kokio garso ir klausė „Mama, ar vėl šaudo?“. Aš net nekreipiu dėmesio į tuos garsus, nes tai yra kasdieniai garsai mūsų aplinkoje. Migracijos centre, kai kažkas žaisdamas sušunka, kad šaudo, vaikai tiesiog gulasi ant žemės.

Savo vaikiškuose piešiniuose jie piešia lėktuvus ir krentančias bombas. Kai kurie vaikai negali nei žodžio pasakyti, jie nevalgo, jie negeria. Kai kurie prašo net jų neliesti. Jie bijo bet kokio krūptelėjimo, jie bijo bet kokio žmogaus, nes jie nežino, kas bus“, – pasakojo „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Pasak jos, tiems vaikams reikalinga ir ateityje bus reikalinga psichologų, specialistų pagalba. Ji jau teikiama dienos centruose, kuriuose kartu su vaikais iš sunkumų patiriančių Lietuvos šeimų, laukiami ir Ukrainos vaikai.

Dėkoja Lietuvos žmonėms už paramą, Ukrainos žmonėms – už galimybę padėti

Vadovė taip pat dalinosi matanti, kaip sunku Ukrainos žmonėms priimti pagalbą.

„Aš pati vienai mamai iš Ukrainos nešiau maisto, nes žinojau, kad ji neturi. Į Lietuvą ji atvyko su negalią turinčiu sūnumi. Berniukas glaudžiasi prie jos ir aš jos klausiu, ar turite pinigų, bei sakau, kad duosiu, nes žinau, kad neturi. Ji sako, kad neims. Eis dirbti, dirbs bet ką, bet neims. Kai matai tokius žmones, tokias mamas, supranti, kad negalime nuleisti rankų.

Ukrainiečiai turi atsilaikyti ten, Ukrainoje, turi išgyventi, o mes čia turime padaryti viską, ką galime, kad jiems padėtume“, – sakė R. Dičpetrienė. Ji dėkoja visiems Lnk koncerto metu aukojusiems žiūrovams ir sako tikinti, kad Lietuvos žmonės bus kartu su ukrainiečiais iki paskutinio kraujo lašo.

„Ukrainiečiai dabar kovoja už visos Europos laisvę, už Vakarų vertybes ir čia mūsų visų reikalas – turime visi padėti, kas kaip galime. Mes galime mobilizuotis“, – koncerto metu sakė kunigas Algirdas Toliatas.

Kalbėdamas apie tai, kad kartais labai sunku priimti pagalbą, jis atkreipė dėmesį, jog aukoti irgi reikia nuolankiai: „Jeigu mes išmoktume aukoti nesusireikšminę, suprasdami, kad ne tik mes gerą darome – jie mums leidžia. Mes jiems esame dėkingi, kad jie mumyse išprovokuoja tą gerumą. Mes vieni kitiems padedame. Spektaklyje „Žmogus iš La Mančos“ sakoma „Matyk žmogų ne tokį, koks jis yra, o koks jis gali būti“. Man atrodo, ukrainiečiai mumyse išprovokavo ir mes pamatėme, kokie gyliai galime būti ir kokie esame.“

Koncerte – būrys žinomų atlikėjų

Dalintis gerumu bei aukoti koncerto metu kvietė ir visas būrys garsių šalies atlikėjų: Evelina Sašenko, Vaidas Baumila, Katažina Zvonkuvienė, Gabrielius Vagelis, Marius Jampolskis ir Irūna Puzaraitė-Čepononienė, Ieva Zasimauskaitė, Dainotas Varnas, Bjelle, Jurijus Veklenko, seserys Kleopatra, Sofija ir Julija Vasilevskytės, muzikinio projekto 3D narės Aistė Pilvelytė ir Vaida Genytė, Jessica Samuolytė ir Milėja, grupės „Queens of Roses“, „Baltos varnos“, „El Fuego“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją