„Turiu pripažinti, aš kartais ir grįžusi vėlai vakare iš darbo verkdavau, nes tam tikra neviltis yra, kai stengiesi, susirenki ne pačius maloniausius dalykus ar ne patį maloniausią eterį, o po to kažkaip viskas išvirsta, kad dar esi kaltas dėl to, kur tu buvai...“, – taip apie darbą Seime ir emocinę būklę, su kuria neretai grįždavo iš jo, atvirame interviu laidai „Nuo... Iki...“ pasakojo Seimo narė.
Pasiteiravus, ar tuomet nebuvo minčių kreiptis pagalbos į artimuosius, pašnekovė buvo atvira – viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šono.
„Na, mano artimieji žinojo, kokia yra situacija, – atviravo ji. – Iš tiesų buvo tokių patarimų, kad galbūt reikia pabaigti anksčiau, bet visą laiką tu vertini situaciją, visą visumą ir tas „pabaik“ natūraliai nusikėlė.“
Minimą interviu Agnė davė praėjus vos dienai po sprendimo trauktis. Palikti „valstiečius“, pasak politikės, nebuvo lengva, bet apie tai ji svarstė jau pastaruosius ketverius metus. Po šių pokyčių A. Širinskienė su R. Karbauskiu visiškai bendravimo nenutraukė.
„Taip, mes po jo (sprendimo, – red. past.) kalbėjome ir labai draugiškai kalbėjome. Aš nepasakyčiau, kad akmuo nusirito, nes, matyt, per mažai laiko praėjo, jog jis nusiristų. Aš net neabejoju, kad jis nusiris anksčiau ar vėliau, bet, be abejo, aš dabar suprantu, jog tų tokių pasišpilkavimų ar pavydėjimų, ar kažkokių priekaištų nebus. Gal kolegoms bus lengviau dirbti, man, be abejonės, taip pat“, – teigė ji.
Lietuvos teisės pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė A. Širinskienė prisipažino ne kartą iš darbo grįžusi verkdama ne dėl sunkaus darbo ar rinkėjų komentarų, o bendrapartiečių užgauliojimų, priekaištų ir net patyčių.
„Aš ryte, darydama tą žingsnį, tikrai suvokiau, kad visa diena bus aiškinimosi, kodėl taip įvyko“, – LNK eteryje mintimis dalijosi Seimo narė.
Pasiteiravus, kas galutinai perpildė kantrybės taurę, politikė atsakė, kad konkretaus įvykio nebuvo.
„Sakyčiau, kad nebuvo vieno veiksmo, kuris galutinai perpildė taurę. Galbūt, taip, iš tiesų šokiravo rugsėjo mėnesis po Sauliaus Skvernelio išėjimo, kada aš jau tikėjausi, kad iš tiesų, na, neliko tų žmonių, kurie kurstė, neliko tų žmonių, kurie praktiškai metus stengėsi suskaldyti ir partiją, ir frakciją, tikėjausi, jog bus ramiau ir pagaliau mes pradėsime normaliai dirbti, nesibaksnodami vieni kitiems ar nereikšdami kažkokių užkulisinių pretenzijų. Bet man tuo metu, kada jau atrodė, kad viskas nurimo, po eilinio kolegų pavydo priepuolio buvo tiesiog pasiūlyta vaikščioti Seimo šalutine laiptine. Situacija yra tokia, kad pagrindinėje laiptinėje stovi žurnalistai ir jeigu ten eini, tai paprastai kažkas anksčiau ar vėliau pakalbina, tai aš gavau tokį nurodymą, kad reikėtų eiti ten, kur yra avarinis išėjimas, kur sutikti žurnalistų neįmanoma. Ten jau sunku sutikti ir kanceliarijos darbuotojus“, – pasakojo pašnekovė.
A. Širinskienė neįvardijo, kas iš kolegų davė tokį nurodymą.
„Aš niekada to neatskleidžiau ir tikrai neatskleisiu, tai pakankamai aukštas pareigas užimantis asmuo, kuriam, na, pasirodė, kad tai yra problemos sprendimo būdas“, – paaiškino ji.
Užsiminus, kad tokį pasiūlymą galima priimti ir kaip įžeidimą, A. Širinskienė neslėpė, jog tuomet nesijautė gerai.
„Aš, tiesą sakant, po to pasiūlymo, praėjau ta laiptine. Supratau, kad aš negalėsiu ten daugiau vaikščioti. Aš tiesiog praėjau pasižiūrėti, kaip tas atrodytų. Supratau, kad negalėsiu taip eiti ir tada paskambinusi pasakiau, kad, ne, taip tikrai nebus. <...> Blogai pasijutau, natūralu“, – atviravo laidos viešnia.
Nors pašnekovė stengiasi apsaugoti savo buvusius bendražygius nuo nepageidaujamo dėmesio ir neįvardija jų, tačiau nuoskauda jos balse girdima tikrai labai aiškiai. Su valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš daugiau nei penkerius metus patekusi į Seimą Agnė pasakojo dariusi viską, kad būtų naudinga savo bendrapartiečiams, tačiau susilaukusi ne padėkos, o pavydo, nors dažnai prieš žurnalistų kameras stodavo labai nepalankiais momentais – kilus skandalams dėl partijos lyderių elgesio.
„Pavydo už laidas, už žurnalistų dėmesį, <...> galiu labai atvirai pasakyti – nė vieno žiniasklaidos atstovo neprašiau, kad mane kalbintų per tą laiką. Tikrai dėl to dėmesio tų priekaištų buvo ir kartais labai nemalonių. Net po tokių laidų, kur vertinant eterį, eteris man nebuvo palankus. Pavyzdžiui, aš esu susilaukusi priekaištų po to, kai teko aiškintis Skvernelio keliuko skandale, Skvernelio „Premjere, duok įrašą“ skandale, kur partija buvo priėmusi sprendimą, kad lyderiai stengiasi nekomentuoti, tas politikoje yra normalu ir natūralu, nes niekas nenori aukoti tų labiausiai saugomų veidų. Tad tokiu atveju, taip, tekdavo eiti ir aiškintis, turėti per vakarą net ne po vieną tiesioginį eterį, paskui dar grįžus susitikti kolegas, grįžtančius iš restorano, gerai praleidusius laiką, ir po to, kada ryte tau yra koalicijos taryba, tas būdavo 8 valandą, pasipildavo priekaištai, kodėl aš ten buvau.
Sprendimas būdavo partijos arba frakcijos vadovybės, tai būdavo suderinta, tikrai nebūdavo taip, kad aš į tokias laidas eičiau nepasakius, jog aš einu ir negavusi tam tikro pritarimo. Taip vyksta visose partijose, natūralu, kad tas derinimasis vyko ir pas mus“, – tikino parlamentarė.
A. Širinskienė vos pradėjusi dirbti Seime ir tapusi Sveikatos komiteto pirmininke netrukus nemaloniai pagarsėjo dėl savo disertacijos AIDS tema. Viešumoje buvo cituojamos kontroversiškos mintys, kad „Dievas baudžia lytiniu keliu plintančia liga, o apsaugos priemonės yra nepatikimos“. Prieš tai, kol Agnė pati nepakomentavo, kad šios citatos yra ištrauktos iš konteksto ir neteisingai pateiktos, jos pusėn tuomet stojo R. Karbauskis. Jis žurnalistus ramino, sakydamas, kad jie yra sveiko proto žmonės. Agnė sako, kad tokį palaikymą tuo metu labai vertino.
„Tie dalykai buvo labai nemalonūs. Aš tikrai galiu pasakyti, kad esu dėkinga už tai, kaip tuo metu elgėsi Ramūnas Karbauskis, nes mes buvome pažįstami labai nedaug. Normaliai, vadovas tuo metu turėjo išsigąsti – ką aš čia atsivedžiau arba kas čia bus? Bet jis laikėsi tikrai labai solidžiai ir aš gavau labai daug paramos, palaikymo, netgi jam galbūt tos disertacijos teksto neskaičius. Aš už tuos dalykus esu dėkinga, nes būtent tuomet ir pajutau, ką reiškia, kai yra tam tikra kolektyvo atrama ir palaikymas, susitvarkant su krizėmis“, – atviravo ji.
Tad kas nutiko vėliau, kad palaikymas dingo? Kodėl Agnei ėmus vis dažniau dalyvauti televizijos laidose ar dalinti komentarus, Seime partijos kolegų priešiškumas tik didėjo?
„Aš spėčiau, kad prasidėjo pavydas, kitaip to reiškinio, ką aš mačiau, iš tiesų nelabai galėčiau ir įvardinti. <...> Gal matomumo tiems žmonėms pritrūko, gal kažkokių įsivaizdavimų turėjo, gal kitokios įtakos norėjo... Kas, manau, mano situaciją lėmė, tą matomumą, tai aš turėjau teisinį išsilavinimą. Aš nelabai suprantu, kodėl tada turėjo atsirasti tie nuolatiniai priekaištai, kodėl Agnė yra matoma, kodėl ją kalbinasi, nes aš praktiškai niekada nesulaukdavau priekaištų dėl laidų turinio. <...>
Buvo pats priekaištas, kad aš dalyvauju, kodėl mane kviečia, kodėl aš partijos vardu kalbu, nors aš tikrai visą laiką, ten kur partijos taryba yra priėmusi sprendimus, aš cituodavau juos, kitur aš paprastai kalbėdavau savo vardu, kaip ir dabar kalbu savo vardu, o ne kažkieno kito“, – pabrėžė A. Širinskienė.
Politikė pasakoja, kad kiekvieną kartą buvo prašoma pakentėti, nekelti skandalų ir nusileisti. Net Seimo posėdžių salėje jos buvo parašyta sėdėti taip, kad nežiūrėtų pirmininkaujančiam į akis. Kaip ji pati sako – beveik trejus metus jai buvo uždrausta žiūrėti, nes ne visi pirmininkaujantys mėgo jos žvilgsnį.
„Iš tiesų buvo žmonių, kurie pirmininkaudami posėdžiui nemėgo, kada aš į juos žiūrėdavau ir jiems tas buvo labai nemalonu, matyt. Man pirmą kartą buvo patarta, pasivedėjus už kolonos, Seime ten gale salės yra kolonos, kad aš nežiūrėčiau į pirmininkaujantį, jog nekiltų frakcijoje konfliktai, tiesiog dėl šventos ramybės. <...> Tegul jau lieka istorijoje, kas tie žmonės. Tada aš pasistengiau nežiūrėti, bet, žinote, yra instinktas, jeigu žmogus kalba, tu į jį paprastai žiūri, tas yra natūralu, ar ne? Tai man nepavyko nežiūrėti. Na, tiesiog buvo taip, kad aš vėl pradėjau žiūrėti ir man buvo pasakyta antrą kartą. Tai po antro karto aš jau atsisėdau šonu, tą paprotį – sėdėti šonu – aš išlaikiau praktiškai visą kadenciją. Tada jau natūraliai tu negali žiūrėti į pirmininkaujantį, tu tiesiog daugiau žiūri į tą švieslentę, kuri yra, arba tu žiūri pro langą. Tokia situacija buvo, na, bet, matyt, tą reikėjo išgyventi“, – darbo užkulisiais dalijosi Seimo narė.
Pajuokavus, kokio poveikio yra Agnės žvilgsnis, kad jo šitaip prisibijoma, pašnekovė nusijuokė.
„Na, matote, moterys visos yra kažkiek raganos, pas mane šluota kabinete yra, <...>, ją man yra padovanojęs Aurelijus Veryga, bet ne dėl to, kad mane ragana laiko, o dėl to, jog kai jis buvo ministras, o aš vadovavau Sveikatos reikalų komitetui, aš nuolat pas jį vėluodavau ir aš jam nuolat juokaudavau, kad jeigu aš turėčiau šluotą, aš tiesiog tiesia trajektorija, tikrai ne per kamščius, atskrisčiau. Tai jis man tą šluotą ir padovanojo“, – juokėsi ji.
Viešumoje A. Širinskienė būdavo įvardijama kaip partijos lyderio R. Karbauskio dešinioji ranka ir patikėtinė – ta, kuri niekada neišduos net pačiose sunkiausiose situacijose. Jos sprendimą palikti „valstiečius“ R. Karbauskis, pasak Agnės, priėmė ramiai – padėkojo jai už darbą ir palinkėjo sėkmės.
Pasiteiravus, kaip vertina dabartinius viešus kolegų komentarus šia tema, kad esą dėl visko kaltas jos sudėtingas charakteris, dėl kurio sunku kartu dirbti, Agnė neskuba tam prieštarauti.
„Na, matyt, tas mano charakteris galbūt tikrai yra sudėtingas, bet aš daugiau nusileisti ir gyventi tokioje situacijoje tikrai negalėjau. Vaikščioti šalutinėmis laiptinėmis, slėptis nuo žiniasklaidos, kažko kažkur nedaryti, negeneratuoti idėjų... Aš ne to į Seimą ėjau. Aš į Seimą ėjau dirbti, tas yra natūralu, tas, manau, visą laiką matėsi ir būtų buvę, švelniai tariant, keista užsidaryti dėl to, kad kažkas nieko neveikia“, – rėžė politikė.
Laidoje užsiminta, kad A. Veryga politikės karjeros pokyčius pakomentavo gana paprastai, jog tai – nieko tokio, kad ši pavargo, o nepakeičiamų nėra.
„Aš lygiai tą patį sakyčiau, kad nepakeičiamų nėra ir iš tikrųjų nėra, nes visą laiką galima atrasti žmogų, kuris dirbtų, kuris kažką darytų, galų gale, kažkas iš esamų kolegų gali imtis iniciatyvų. Aš irgi tą patį kai kuriems žurnalistams, aiškindama savo išėjimą, sakiau, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Jų niekur nėra, tas akivaizdu kiekvienoje darbovietėje“, – tikino pašnekovė.
A. Širinskienės netrukus buvo pasiteirauta, kaip bus su kita kadencija Seime?
„Tikrai nežinau, žinokit, nes yra treji metai, kurie politikoje yra be galo daug“, – atsakė ji ir pridūrė, kad, pasibaigus kadencijai, neplanuoja užverti Seimo durų iš nusivylimo.
„Ne, tikrai nenusivyliau. Manau, būtų kvaila nusivilti, nes aš puikiai suprantu, kad kolektyvas gali būti su tam tikrais nesutarimais, bet nereiškia, jog taip bus visur, visose vietose, nes tiek, kiek man teko dirbti, aš tokių kolektyvų nesutikau daugiau“, – teigė A. Širinskienė.
Tokio elgesio, kokio sulaukė iš kolegų, Agnė sako nepatyrusi niekada gyvenime, net jei kalba pasisuktų apie vidurinę mokyklą.
„Džiaugiuosi, kad mano mokykla buvo kitokia ir to, ką teko patirti Seime, ten nebuvo“, – sakė ji.
„Na, išties nebuvau to patyrusi. Seime tikrai buvo ir su konservatoriais tokių replikų, daug kas žino tą pasiuntimą į šuns būdą, kur tai labai įdomiai skambėjo posėdžių salėje, kada tu stovi Seime ir tu girdi tokius žodžius, kas visiškai nedera Seimui. Bet tie dalykai, be abejo, nežeidė taip, kaip frakcijos kolegų kai kurios reakcijos“, – prisipažindama pridūrė laidos viešnia.
Paklausta, ar kas nors nustebino po to, kai ji paskelbė apie savo sprendimą palikti partiją, Agnė atsakė, kad taip ir, deja, nemaloniai.
„Šiandien (dieną po sprendimo, – red. past.) mane nustebino, jau prieš einant pas jus. Kadangi mano kabinetas yra gautas kaip frakcijos narės, aš jau radau kitos kolegės sudėtus daiktus prie durų, aiškiai parodant, kad man reikia išeiti“, – neslėpė A. Širinskienė.
Visą interviu galite pamatyti čia:
