Kaip pasikeitė gyvenimas Maltoje karantino metu? Kokios žmonių nuotaikos?

Maltą tai iš tikrųjų labai palietė. Čia ne taip, kaip Tenerifėje ar kur kitur, kur turistų daug ir jie keliauja. Pas mus labai mažai turistų, praktiškai jų nėra. Nebent jie atvažiuoja darbo reikalais. Skrydžiai yra labai ribojami, kadangi esame uždaryti. Per Kalėdas, kada daugelis šalių gyveno labai sugriežtintomis karantino sąlygomis, Maltoje mes labai džiaugėmės, kad esame laisvesni. Žinoma, kaukes reikėjo dėvėti, bet sugriežtinimų buvo labai nedaug. Bet tai tikriausiai paveikė žmonių nuotaikas, jie atsipalaidavo ir turim, ką turim. Turistų nėra, o sala gyvena iš jų. Daugelis verslų užsidaro, nes nėra turisų srauto.

Viskas labai pasikeitė. Į paplūdimius suguža vietiniai, bet čia mes turime dėvėti kaukes, todėl tarkim aš, geriau liksiu savo viloje ir neisiu į paplūdimį, nes dabar, ypatingai karštomis dienomis, sėdėti su kauke ir ją uždėti savo sūnui, kuriam dar nėra 4 metų, yra gana sudėtinga. Pas mus vaikai nuo 3 metų turi dėvėti kaukes, tai tikriausiai įsivaizduojate, vaikai kurie juda, žaidžia, kasa, laksto iš jūros į jūrą. Ribojimai yra labai griežti ir griežtesni nei kai kuriose šalyse. Lauke galima būti po 2 žmones, jei būčiau aš, mano draugė ir mūsų vaikai, jau taip negalima. Viduje lygiai taip pat – 2 šeimos ūkiai.

Kaip gimė mintis įkurti sąmoningumo stovyklą moterims?

Labai natūraliai. Išgyvenau labai sudėtingą gyvenimo periodą po antrųjų savo skyrybų, turėjau sukaupusi daug žinių iš įvairių dvasinių mokytojų, patirčių. Ir tuo metu buvo lyg išbandymas man pačiai, nes dvasiniai mokytojai buvo toli, šeima toli, o sunkiu metu galėjau atsiremti tik į save. Išsitraukusi visą savo žinių bagažą pradėjau jį taikyti savo kasdienybėje. Meditacijas, jogą, kvėpavimo praktikas, kurios mane taip sustiprino ir nukreipė, atvėrė kelią į mano svajonę. Ilgą laiką, net būdama Lietuvoje, televizijoje, norėjau daryti tokius dalykus su moterimis. Kuomet įveikiau savo nelengvą etapą, suvokiau, kiek yra daug moterų, kurios sunkiu momentu pasineria į tamsą, ir kaip mes šį laikotarpį galime pereiti kitaip. Ir sudėliojau programą, kuri būtų kaip subalansuotos atostogos mums ir pažinčiai su savimi.

Kas padeda išlikti optimistiškai? Ir ko tave išmokė karantinas?

Tikriausiai viskas buvo sustiprinta, kas buvo pasėta anksčiau, ir kuo aš gyvenau jau kuris laikas. Pastaruosius 6 metus aš gyvenau disciplinuotą gyvenimą ir ėjau savęs link. Dienos rutina galbūt nelabai ir pasikeitė, tik tiek, kad aš negaliu pamatyti savo artimųjų ir sūnaus, bet mano asmeninė būsena ir ryšys su savimi tik sustiprėjo, o jis buvo labai stiprus ir prieš tai. Viskas, kas buvo man labai svarbu, tas ir liko svarbu. Mes tikriausiai visi supratome, kiek dalykų nukrito kaip lukštai – tie vakarėliai, viskas yra labai smagu ir visko reikia.

Tačiau tikrai pasimatė, kas yra svarbiausia, tai mūsų ryšys su pačiu savimi, kai esame izoliuoti. Kokia yra mūsų psichologinė būsena, kaip mes galime su savimi išbūti. Kažkuriose šeimose vyksta labai liūdni dalykai, nes kažkas su savimi nesusitvarko, o tie, kurie maskavo savo asmeninį disbalansą darbais, draugais, vakarėliais, ir kai viso to neliko, turėjo grįžti į save. Dėl to atsirado daug noro skaityti įkvepiančius dalykus, dalyvauti online mokymuose.

Ir karantino metu man rašė tikrai daug žmonių, lygiai taip pat mes palaikome ryšį ir su mūsų stovyklose dalyvaujančiomis moterimis, nes bendravimas šiuo metu yra labai svarbus. Reikia koncentruotis į tą šviesą, nes ši situacija tikriausiai tęsis dar kurį laiką ir mums reikia išmokti su tuo gyventi.

Visą AŠ IKONA laidą galite pamatyti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.