Sakote, kad norėtumėte, jog karantinas tęstųsi kuo ilgiau. Kodėl?
Todėl, kad mes tame dideliame bėgime labai daug ką pamiršome. Pažiūrėkite, kaip mes sugebėjome susipykti su visata ir apteršėme visą gamtą. Jau nebemokame normaliai bendrauti su žmonėmis: tiek su savo artimaisiais, tiek ir su kaimynais.
Buvome tokiame dideliame bėgime, kad karantiną mums atsiuntė Dievas ir visata. Aš manau, kad karantinas mums visiems yra kaip pamoka, kurią mums reikės išmokti. Žiūrėkite, kiek daug agresijos yra šeimose.
Mūsų šeima į viską stengiasi žiūrėti optimistiškai. Matome, kokia dabar yra situacija, ir kiekviename mažame dalyke bandome įžvelgti kažką pozityvaus, džiaugiamės, kad galime pabūti visi kartu, ieškome variantų, kaip išgyventi, ir esame ne iš tų žmonių, kurie sėdėtų ir raudotų.
Ar tiesa, kad Jūsų dukra sirgo Covid-19 virusu?
Taip, ji turėjo šį virusą. Ir sirgo labai sunkiai, net 4 savaites. Ligoninėje nebuvome, nes šeimoje turime labai gerą specialistą – Leoną Valių, kuris mus visą laiką konsultavo ir padėjo. Tuo metu sutapo, kad ir aš sunkiai susirgau. Nors testas buvo neigiamas, bet atrodė, kad sergu, visi simptomai buvo. Atlikus antikūnių testą, jis parodė, kad jų neturime abu su vyru.
Ingrida tikrai sunkiai sirgo. Aš išmečiau iš visų socialinių tinklų žmones, kurie buvo skeptikai ir šnekėjo nesąmones, tikėjo sąmokslo teorijom, kad koronos nėra, ir kiek Ingridai sumokėjo, kad ji pasisakytų, kad serga.
Labai išgyvenom, nes mes buvome saviizoliacijoje ir susitikti negalėjome. Draugai labai padėjo – atveždavo vaistus ir maistą prie durų.
Kokį naują verslą sukūrėte karantino metu?
Dar per pirmą karantiną, kada dukterėčia paprašė atskraidinti iš Lietuvos į Airiją jai dirbtinių gėlių, aš nulėkiau, nupirkau jų ir tai mane tiesiog užkabino.
Pati pabandžiau pagaminti dirbtinių gėlių puokštę, tai tokia natūralių gėlių atkūrimo kompozicija. O padarius tokią puoštę sugalvojome ją prikvėpinti namų kvapais. Ją aprišu celofanu, kad geriau įsigertų kvapai, o tada pasiimame akordeoną ir nuvežame tokią puokštę kaip staigmeną. Taip sveikinom vienus, kitus draugus ir visiems labai patiko.
O vėliau važiuodavome, kur tik mus pakviečia. Džiaugiamės kaip žmonės šiltai mus sutinka. Žinoma, tai darėme, kai dar buvo leidžiama laisvai važinėti.
Visą pokalbį su Liveta Kazlauskiene galite pamatyti laidoje AŠ IKONA.
