Renginių vėdėja Laima Tamulytė-Stončė pasidalino savo patirtimi, kaip žmonės reagavo į jos vėlyvą nėštumą ir kaip ji pati nesuprato, kad laukiasi.
Daugeliui moterų tapti mama yra vienas didžiausių gyvenimo tikslų ir siekiamybių. Ar Jums taip buvo?
Ne (juokiasi). Siekiamybe to nepavadinčiau, noras buvo didžiulis, tik išsipildė jis labai vėlai. Jeigu pradėti visą istoriją nuo pradžių, tai mama tapau tik sulaukusi 41-erių. Ir tai pakankamai slapčiom, nes ilgą laiką nežinojau, kad laukiuosi.
Ar dažnai tekdavo sulaukti klausimų iš aplinkinių dėl vaikų?
Oi, čia yra kosmosas. Man atrodo, kad labiausiai, ką žmonės mėgsta pas mus Lietuvoje, tai stovėti su žvake prie lovos. Ir man atrodo, kad jie ne tik su ta žvake norėtų pastovėt tam kambary, bet ir po kaldra palįst. Dar kitas dalykas, kai esi matomas žmogus, tavęs klausia dar lengviau, nes jie įsivaizduoja, kad tu esi tiesiog viešas žmogus ir prie tavęs priėjus to paklausti yra labai lengva, lygiai taip pat, kaip paklausti: kiek valandų? Jie sugebėdavo paklausti ne tik, kodėl ar kada, bet ir, pvz.: „tai kuris iš Jūsų negali?“. Būdavo nelabai malonu ir net nejauku. Bet kadangi dirbi tokioje srityje, nelabai gali disponuoti nemaloniais žodžiais. Mandagiai nusuki kalbą į kitą pusę ir viskas. Žmonės niekada nepagalvoja, kas gyvenime yra atsitikę ir kodėl taip yra. Teko bendrauti su keletu moterų, kurios irgi ilgą laiką nesusilaukė mažylių. Ir jos pasakodavo, kaip yra sunku, kai tavęs klausinėja tokių dalykų, o tu jau žinai, kad šį mėnesį persileidai. Man taip nebuvo, bet aš suprantu, kaip yra sunku tokioms moterims, kurios sulaukia tokių klausimų. Nėra tas smalsumas labai malonus. Patikėkit manim.
Kiek žinau, Jums viena moteris net buvo pasiūliusi tapti surogatine motina?
Taip, tik tai buvo jau gana seniai. Jei aš neklystu, tai po vienos televizijos laidos, kurioje buvo užduotas klausimas apie nėštumą, pati net nejutau, kaip pasakiau, kad tikriausiai mums nėra duotybės turėti vaikų. Tada pasipylė visos žinutės ir buvo labai keistas skambutis. Paskambinusi moteris sakė: „Jeigu jūs norėtumėt, aš galėčiau padėti“. Tuo metu net pasimečiau ir padėjus telefono ragelį dar galvojau, ką ji norėjo pasakyti. Bet, kas keisčiausia, kad vyrai su dar didesniu malonumu siūlydavosi padėti. Žinot, kad vyrai visada moka save gerai įvertinti ir jie visi labai gražūs.
Visą pokalbį su L. Tamulyte-Stonče galite pamatyti laidoje AŠ IKONA.
