„Logiškai mąstant, turi tuo tikėti, jei jau ten eini. Bet šiai dienai manau, kad tai buvo nevaldomas reikalas. Kol tu nesi lošimų namuose, tu gyveni su mintimi, kaip atiduoti tuos pinigus, ką daryti, kad padengti skolą ir dėl to nebūti suluošintam, – prisipažino Paulius. – Buvau etatinis lankytojas. Namie taip gerai nesijaučiau, kaip ten būdamas. Tada pradėjau užsiiminėti nelegaliais dalykais.“
Ko gero, nedaug kas iš pirmo žvilgsnio atpažintų Paulių. Buvęs „Radiocentro“ laidų vedėjas beveik 3 metus sėdėjo kalėjime – į laisvę buvo paleistas prieš pusmetį. Paulius teigia, kad tam, jog sėstųsi prieš kameras ir papasakotų savo istoriją, prireikė laiko.
„Aš netikėjau, kad mane gali nuteisti, išsiųsti į koloniją, uždaryti. Man tai atrodė nerealu“, - sakė jaunas vyras.
Vyras daugelį metų dirbo renginių organizatoriumi – jis buvo vertinamas ir kaip renginių bei radijo laidų vedėjas. Paulius tikino, kad fortūna jam šypsojosi.
„Tai buvo savotiškas šou verslas – vakarėliai, įvairūs renginiai, koncertai, festivaliai. Aš iš to valgiau duoną, man tai labai patiko. Aš mokėjau tą daryti, – prisipažino Paulius. – Uždirbau tikrai neblogai. Kartais jausdavausi lyg gimęs su marškinėliais, nes ką jau pradėjai daryti, tas vienaip ar kitaip tau pavyks. Už Naujųjų metų vakaro vedimą man yra mokėję 2800 litų, kas iš esmės yra 4 valandų darbas vieną vakarą. Tačiau iš to laikotarpio susitaupyti nepavyko.“
Paulius ir pats neprisimena, kaip pradėjo lošti azartinius žaidimus.
„Tai tęsėsi eilę metų – tai buvo kaip užeiti į kavinę su draugais. Tada matyt kažkas pasikeitė, užsukdavau ten vienas. Galiausiai viskas tapo nevaldoma. Tai įvyko akimirksniu. Nebuvo daugybės metų pasiruošimo, realiai per dvejus metus pasiekiau patį žemiausią tašką, kokį buvo galima lošimuose pasiekti. Pradėjau nebekelti telefono ragelio, ėmiau mažai valgyti, nebemiegoti, paromis sėdėti lošimų namuose. Aš atrodžiau kaip gyvas vaikščiojantis numirėlis. Iš pražių žaidžiau iš savų pinigų, tada pradėjau skolintis iš draugų, pažįstamų. Tie pinigai gana greitai baigiasi. Pasiskolinti niekada neturėjau jokių problemų,“ – pasakojo laidos svečias.
Vyras teigė, kad įklimpo taip giliai, kad nebebuvo iš ko skolintis. Skolų taip pat nebuvo kaip atiduoti. Vėliau vyras sulaukė ir grasinimų.
„Prisiskolinau pinigų iš žmonių, iš kurių nereikėjo skolintis. Teko išgirsti daug grasinimų, jie būdavo pakankamai baugūs. Kada tu supranti, kai jau priėjai liepto galą ir viskas gali baigtis labai negerai“, – pasakojo P. Bukauskas.
36-erių vyras pralošė darbą, draugus, karjerą, gerą vardą. Nepaisant to, Paulius pateko ir į teisėsaugos akiratį – buvo pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Paėmęs prekes, kompiuterius ir fototechniką, jis pateikdavo banko pavedimo išrašą, bet realiai pinigų nepervesdavo.
„Sulaukdavau labai daug skambučių, labai daug žinučių. Tuo metu vis dar lošiau pakankamai daug. Pradėjau galvoti, ką daryti su lošimais, kaip mokėti tuos pinigus, kad manęs nepradėtų šaudyti vidury gatvės. Iš esmės pradėjau justi baimę eidamas gatvėje arba tamsesniu paros metu – visada dairaisi išsigandusiom zuikio akim ir stebi, ar nepamatysi kažko, ko nereikia pamatyti. Gyveni toje nuolatinėje baimėje. Tai buvo tragiškas periodas. Tai buvo grynas trileris“, – neslėpė Paulius.
Daug metų su operatoriais, fotografais dirbęs vyras ėmė skolintis iš jų brangią įrangą ir užstatydavo ją lombarde, o gautu pinigus pralošdavo.
„Buvo keli kartai, kai aš iš tiesų išlošdavau, atiduodavau daiktus, pinigus. Bet aišku, taip negalėjo būti visą laiką. Kažkada turėjo tai baigtis. Gavosi taip, kad tuos pinigus labai greitai pralošiau. Daiktų paimti negali, žmonės skambina, tu nekeli ragelio. Pastoviai žadi, kad ne šiandien, o rytoj. Vėliau – ne rytoj, gal kitą savaitę, kol galiausiai pasitikėjimas išgaravo kaip dūmas, o žmonės ėmė skambinti policijai ir sakyti, kad neatiduodami daiktai, – pasakojo P. Bukauskas. – Mane ėmė kviesti į įvairias apklausas, buvo iškeltų daug ikiteisminių tyrimų, nes daiktų buvo velniškai daug. Mane nuolat kvietė į policijos nuovadas, pasiaiškinti, kodėl aš taip darau, kodėl tie daiktai dingo, kodėl aš jų neatiduodu. Aš sakiau tiesą. Vėliau netekau darbo ne tik radijo stoty, bet ir kaip renginių vedėjas.“
Pauliaus darbas buvo stipriai susijęs su žmogaus reputacija. Kaip kalbėjo pats vyras, kiekvienas renginių vedėjas labiausiai dirba su savo įvaizdžiu. Tiesa, pašnekovas prisipažino vogęs ne tik iš bičiulių bei pažįstamų.
„Savo draugės vardu ėmiau kreditus. Juos taip pat leisdavau lošimų namuose. Žinojau jos visus prisijungimus, visgi ilgą laiką mes drauge gyvenome, kartu praleidome 12-13 metų. Kai ji sužinojo, jai buvo didelis šokas. Kurį laiką draugė dar tikėjosi, kad viskas pasibaigs gražiuoju, kad juodas periodas pasibaigs. Man buvus nuteistam pirmąjį kartą mes vis dar gyvenome kartu, kol galiausiai žmogus neištvėrė“, – kalbėjo Paulius.
Nors vyras bandė ieškoti pagalbos, tačiau niekas jam nepadėjo sustoti. Tiesa, iki tol P. Bukauskas teigė neturėjęs jokių priklausomybių.
„Ten vedė proto užtemimas. Laiko pojūtis pranyksta – para ar dvi, tu jau pats nesupranti. Įėjęs dieną tu išeini naktį. <...> Taip buvo nuolatos. Gerus pusantrų metų ten gyvenau“, – neslėpė ne kartą teistas Paulius.
2018-iais vyrui buvo paskirta kalėjimo bausmė. Tiesa, skolų prislėgtas Paulius bandė bėgti į Airiją, tačiau ten buvo sučiuptas ir svečioje šalyje kalėjo venerius metus vienutėje. Vėliau jis buvo į kalėjimą Lietuvoje.
„Atsibundi kalėjimo kameroje ir supranti, kad tu čia esi ir tavęs niekas neišleis. Tu čia būsi, kol tavo bausmė baigsis, – pasakojo vyras, kalėjime matęs ir konfliktų, ir smurto. Su daug kuo teko susitaikyti ir išmokti ten išgyventi. – Ten yra daug kvailų taisyklių, kurias sugalvoja patys nuteistieji. Žmonės yra skirstomi į kategorijas. Tu negali būti silpnas, negali leistis, kad kažkas tau primestų savo valią. Reikia mokėti pastovėti už save. Visada kovos parengtyje. Ir tą reikia daryti labai civilizuotais būdais, kaip bebūtų keista. Nes jeigu tu leisi sau atrišti liežuvį ir pasakyti daugiau, nei gali, automatiškai tavo galimybės senka. Sunkiausia buvo su savo savimeile susigyventi. Aš visada maniau, kad esu aukščiau nei paprasti žmonės. Tu gyveni neskaičiuodamas savo galimybių, tu darai ką nori ir staiga atsiduri ten, kur neturi jokios galimybės.“
Išėjęs iš kalėjimo Paulius apsigyveno pas mamą. Vyras prisipažino, kad iki šiol jam yra likę daug skolų.
„Skaičiai – penkių nulių zonoje. Manęs dažnai klausią – kada atiduosi? Pats kvailiausias klausimas – aš nežinau. Šiai dienai neturiu absoliučiai nieko. Daugelis sako – pradedam gyvenimą iš naujo, kuriame kažką naujo nuo balto lapo. Pradedu nuo didelio minuso su juoda praeitimi. Ir tas šleifas tęsis. Labai sunku nusiprausti užsidėjus tą juodą dėmę. Kai ėmiau lošti, kai prasidėjo pirmieji straipsniai apie sukčiavimą, žmonės momentaliai pamiršo, kad iki tol 13 metų tai taip nebuvo“, – teigė radijo laidų vedėjas.
Paulius prisipažino, kad kol kas nežino, kaip reikės gyventi su tuo šleifu – tai yra išties gasdinantis dalykas. Iš naujo susikurti ilgus metus puoselėtą vardą, pasak vyro, nebėra laiko.
„Tos pajamos dabar yra labiau juokingos, nei akivaizdžios. Aš nieko negali daryti, tikėdamasis uždirbti gerus pinigus. Praktiškai visas atlyginimas išnyksta mano skolose. Jis atsiranda banko sąskaitoje ir antstoliai iškart jį pasiima. Yra tam tikras limitas pinigų, kuriuos galiu naudoti. Tai yra 386 eurai”, – sakė laidos „Kasdienybės herojai“ pašnekovas.
Visą laidą „Kasdienybės herojai“ galite žiūrėti vaizdo įraše straipsnio viršuje.
