„O Jėzau, žiauriai baisu buvo. Viskas užsiblokavo. Galvojau, kad tik negaučiau klausimo apie gyvūnus, kad tik negaučiau. Ir gavau! Užstrigau ten kur negalėjau užstrigti. O šiaip tai labai smagu. O klausimai tokie, kad atsakymą tikrai turi išgalvoti, išmąstyti, tai laidos pavadinimas labai atitinka“, – emocingai įspūdžiais dalinosi Paulius Morkūnas apie dalyvavimą laidoje.
Kitiems, kurie dar tik dalyvaus „galvOK“ laidoje, Paulius pataria atsipalaiduoti ir mėgautis, rašoma pranešime spaudai.
„Pagrindinis dalykas – atsipalaiduoti ir negalvoti. Mano didžiausia klaida buvo, kad aš atėjau kaip į išgyvenimo laidą, kad žūt būt turi atsakyt. Čia ne ta laida, čia reikia tiesiog atsipalaiduot, mėgautis procesu ir pasiimt gerą emociją”, – patarė jis.
Laidos metu, besukant galvas ties įmantriais klausimais, netikėtai išaiškėjo, kad Pauliaus žmona yra kilusi iš bajorų giminės, o didžiausias jų šeimos pomėgis – vanduo, ir viskas, kas su juo susiję.
„Mūsų šeimai vanduo kažkas tokio. Kur bebūnam, atostogaujam – visur prie vandens ir su vandeniu. Vandens slidės, vandenlentės, žvejojimas, nuolat einam į baseiną su visa šeima. Vaikai būrelius visokius vandens lanko“, – pasakojo Paulius apie šeimos pomėgius.
Dar vienas didžiulis Pauliaus pomėgis – nardymas. „Prieš gerą dešimtmetį, kol dar nebuvo vaikų, nardžiau labai aktyviai. Bet atsiradus šeimai, šį pomėgį teko apleisti, nes jis reikalauja labai daug laiko. Bet visą įrangą ir dabar turiu“, – sakė žymus veterinaras.
„Prieš savaitę išsilaikiau laivavedžio teises, tai dabar, galiu vairuoti pramoginius laivus. Atsisėdęs už laivo vairo, atsijungiu nuo visko. Aš – vandens ir žemės žmogus. Aukščio bijau, tai aukštis, kalnai, lėktuvai – ne mano sfera”, – entuziastingai apie meilę vandeniui kalbėjo vyras.
Ne veltui, šalia šuns ir dviejų katinų, namie Paulius augina ir vandens vėžliuką, o akvariumą turi ir namie, ir darbe. „Galiu žiūrėt ir žiūrėt į žuvytes akvariume. Vanduo suteikia daug ramybės“, – sako jis.
Ir priduria, kad kiekvienam gyvam padarui reikia dėmesio, laiko ir meilės – net ir vėžliukui.
„Gyvūnai pripranta prie mūsų rankų, kvapo. Jie viską jaučia – kada šeimininkas liūdnas, kada linksmas. Jie supranta mūsų emocijas ir perima jas – kaip ir vaikai iš tėvų“, – sako veterinaras.
