„Aš esu labai nepatogus, tarsi kaktusas. Dabar viskas per televiziją atrodo labai teigiama, pozityvu, viskas rodoma tik iš gerosios pusės. Aš kartais pagalvoju, kad žiūriu kažkokias socializmo laidas, kur viskas nutylima ir cenzūruojama. Aš niekada nebijojau pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Be abejonės televizija tave įtraukia ir tu tarsi jau nebegali be jos gyventi, tačiau reikia visuomet suprasti, kad ji taip pat yra labai laikina.“
Paklaustas, ar vis dar jaučia, kad gatvėje jį visi atpažįsta, J. Smoriginas nevynioja žodžių į vatą: „Aš visiems sakau kad esu vaikų ir „bomžų“ žvaigždė. Labai keistas jausmas, bet vos išeini į kokią viešesnę vietą, žiūrėk, jau vaikai į tave rodo pirštais. Arba išneši šiukšles ir tave jau aptarinėja „bomžai“. Vaikai tai mane žino iš serialų, kuriuose vaidinu, o štai iš kur atpažįsta tie kiti žmonės, aš neturiu supratimo.“
Netrukus šešiasdešimt penktąjį gimtadienį švęsiantis J. Smoriginas tikina, kad vis dar turi neįgyvendintų svajonių: „Aš manau, kad apskritai žmogus niekada neįgyvendina savo svajonių. Kai pagalvoju, kad man už nugaros yra dvidešimt metų baleto artisto karjeros, tai suprantu, kad aš nieko neįgyvendinau. Aš apskritai nežinau, ar paliksiu Lietuvai kažką po savęs. O kalbant apie pragmatiškus dalykus, aš turiu vieną svajonę, kurią labai norėčiau išpildyti. Aš norėčiau savo sodyboj nedidelio baseino.“
Atviras pokalbis su Jurijumi Smoriginu ir išskirtinis savaitgalis su Goda Sabutyte-Alijeva – šeštadienį, laidoje „Pagaliau savaitgalis“.
