Jis daug keliauja, šiuo metu su šeima yra įsikūręs saulėtoje Fuerteventūroje ir, kaip pats sako, gyvena savo svajonių gyvenimą. Apie tai, kaip jam pavyko pasiekti aukštumų ir susikurti pavydėtiną gyvenimą, A. Kriščiūnas papasakojo laidoje „Mano pramogos VEIDAI“.
„Pagalvojau apie savo gyvenimą. Jis man vienas yra duotas. Ir norėčiau, kad jis būtų įdomus. Kad jame galėčiau išbandyti visus dalykus, kurie mane domina, – apie savo drąsą nebijoti keisti gyvenimo kelio ir ieškoti laimės pasakoja A. Kriščiūnas. – Tapytojas aš buvau dar mokykloje, bet tėvai man pasakė, kad jeigu būsiu ne pats geriausias, o tik vidutinis tapytojas, tai neturėsiu ką valgyti. Bet jeigu būsiu vidutinis inžinierius, tai man bus normaliai. Tai galvojau pabūsiu tuo vidutiniu inžinieriumi. Bet jau antrame kurse supratau, kad noriu kažką daryti su menais.“
Vyras įkvepiančias istorijas pasakoja ne tik duodamas interviu, bet ir rašydamas socialiniuose tinkluose. Jis įsitikinęs, kad gyvename ypač gerais laikais, kuomet galime mėgautis prabanga keisti profesijas, išbandyti dalykus ir būti sėkmingi, jei nuoširdžiai stengsimės. Tereikia nebijoti bandyti, rinktis ir keisti.
„Mes dirbame, norime būti sėkmingi ir turėti daug pinigų tam, kad būtume laimingi, kad jaustume džiaugsmą, kad už tuos pinigus galėtume jį nusipirkti, bet yra tiesioginis būdas jausti džiaugsmą – reikia daryti dalykus, kurie tau patinka. Nebūtina už juos gauti milijoną pinigų, užteks, jei patenkinsite savo pagrindinius poreikius“, – įsitikinęs menininkas.
A. Kriščiūnas prisipažįsta, kad ieškant savosios laimės, sunkiausia jam buvo išeiti iš gerai apmokamo etatinio darbo ir išvažiuoti iš Lietuvos. Svečią kraštą gyvenimui jo šeima pasirinkto ne dėl ekonominės naudos. Vyras atvirauja, kad emigruoti jam finansiškai visiškai neapsimokėjo – jo pajamos užsienyje sumažėjo net 2–3 kartus, tačiau svetur jis atrado tai, ko troško širdis.
„Supratau, kad pinigai, kuriuos uždirbdavau Lietuvoje man neatnešdavo džiaugsmo. Ir tas gyvenimas, kurį gyvenau daug uždirbdamas, man visai nepatiko. Darydavau begales darbų. Darbus, kurių buvo bent 30-iai valandų, turėdavau sutalpinti į 24-ias. Kai kuriuos darbus darydavau sukandęs dantis, nes buvau kažkam prisižadėjęs, nes man atrodė, kad jei jų atsisakysiu, kitą kartą manęs nepaims. Galiausiai man prasidėjo nerimo sindromas, panikos priepuoliai. Jaučiau, kad mano gyvenimas išsibarsto. Nejaučiau, kad gyvenau. Gyvenau nuo vieno darbo iki kito. Mano visos mintys ir sapnai buvo tik apie tai, kaip atlikti darbus, – apie prie didžiųjų pokyčių privedusias emocijas pasakoja A. Kriščiūnas.
- Taip, dabar aš gyvenu savo svajonių gyvenimą. Tiksliau tokį, apie kokį net nesvajojau. Man kartais net nejauku tai suvokti, nes matau, kad daugybė žmonių aplink to neturi, nepatiria. Kuo aš to nusipelniau? – retoriškai klausia A. Kriščiūnas. – Galbūt man tiesiog pasisekė. Jeigu kas paklaustų, kokio gyvenimo linkėčiau savo vaikams, tai tokio gyvenimo tikrai jiems linkėčiau.“
Apie gyvenimą Fuerteventūroje, Lukiškių pliažą bei prabangą pabūti vienam žiūrėkite jau šį sekmadienį 19:30 val. laidoje „Mano pramogos VEIDAI“ per „Delfi TV“. Laidos metu A. Kriščiūnas taip pat atskleis, kurį paveikslą gailisi atidavęs užsakovams ir kaip pasidaryti gerą asmenukę saulėlydžio fone.
