Siautėjant koronavirusui, Evaldas, kaip ir visi švedai, visą laiką eina į darbą.
„Kiekvienas turi atsakyti už save ir saugotis. Jeigu pasireškia kokie nors simptomai, žmogus kosti ar jam gerklę skauda, tada turi sėdėti namuose. Pastebėjau, kad žmonės to laikosi“, – pasakoja aktorius Evaldas Kapilioras.
Prasidėjus pasaulinei pandemijai, Evaldui buvo baisu. Baisu dėl šeimos, dėl vaikų. Pirmą savaitę Švedijoje buvo jaučiama įtampa. Evaldas savaitę laiko vaikučių nevedė į mokyklą. Bet paskui valdžia viską paaiškino, nuramino. Švedų taktika kitokia nei daugelio valstybių. Jie visų pirma stengiasi apsaugoti rizikos grupes – pagyvenusius žmones, turinčius ligų. O kiti turi persirgti, kad įgytų imunitetą, rašoma LNK pranešime spaudai.
Nors Švedijoje nėra griežtų apribojimų, žmonės sąmoningai laikosi saugaus atstumo, nesiglėbesčiuoja, nespaudžia rankų. Tačiau mieste kaukių niekas nedėvi.
„Švedai šiaip yra ganėtinai šalta tauta, jie nelinkę į didelius, dažnus artimųjų susibūrimus. Jie neturi tradicijos susitikę apsikabinti, pasibučiuoti, net rankos paspaudimas pasisveikinant, atsisveikinant nėra čia įprastas dalykas. Man iš pat pradžių atvažiavus buvo labai keista, aš visą laiką ranką kišdavau, sveikindavausi, atsisveikindavau, kaip ir pas mus, Lietuvoje įprasta. O čia tiesiog pakelia ranką, pasako „labas“, – pasakoja laimę Švedijoje atradęs aktorius.
Evaldas ir jam dirbantys lietuviai darbininkai dabar turi tik vieną bėdą. Dėl karantino Lietuvoje negali grįžti į gimtinę. Ir žino – jei grįš, turės dvi savaites izoliuotis, o paskui neaišku, ar vėl bus galima sugrįžti darbuotis į Švediją.
Visa skardininku tapusio aktoriaus istorija iš karantino nesuvaržytos Švedijos – jau šį pirmadienio vakarą, 19.30 val., LNK laidoje KK2.
