Laidoje „Sveikatos medis“ žinoma estrados pora dalijosi patarimais, padedančiais ne tik sustiprinti imunitetą, bet ir užkirsti kelią vėžiniams susirgimams. Petras Kazlauskas pasakojo, kad nuo vaikystės dažnai sirgdavo kvėpavimo takų ligomis, todėl ėmė grūdintis itin drąsiu metodu, kuris davė akivaizdžių rezultatų, rašoma pranešime spaudai.

„Nuo vienuoliktos klasės ėmiau rudenį kiekvieną dieną maudytis šaltame ežere, o jam užšalus, pradauždavau ledą ir lįsdavau į vandenį. Pokyčius, pamenu, pajaučiau iš karto: liovėsi kankinęs dusulys, atsirado daugiau energijos, todėl ir dabar, vos pajutęs pirmuosius simptomus, net ir galvos skausmą, neriu į šaltą vandenį“, – laidoje pasakojo Petras.

Matydama, kad toks metodas padeda vyrui, maudynes išbandė ir Liveta, tačiau neslepia, toks būdas – ne jai, todėl ėmėsi ieškoti kitų galimybių sustiprinti imunitetą. Taip moteris susidomėjo polifenoliais praturtintos mitybos nauda.

„Kiekvienas žmogus turi prisitaikyti tai, kas jam tinka. Pavyzdžiui man aktyvus sportas nepatinka ir netinka, o imuninei sistemai stiprinti yra visokių, ne tokių drastiškų dalykų. Pavyzdžiui, neatsiejamas žmogaus geros sveikatos ir atsparaus imuniteto komponentas yra tinkama mityba.

Petras valgo tik sūdytus lašinukus, nevalgo jokių rūkytų produktų, pavasarį ir pumpurus nuvalgo, ir kiaulpienes. Jeigu tik išgirsta, kad kažkas naudinga, tai ima ir išbando. O man ypač patinka brokoliai, ciberžolė. Reikia naudoti tai, kas naudinga mūsų imuninei sistemai, pavyzdžiui, papildus, kurie turi mokslinį pagrindimą“, – pasakojo Liveta.

Pasak Kembridžo universiteto profesoriaus onkologo Roberto J. Thomo, kai kurie polifenoliai turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, maitina ir stiprina gerąsias bakterijas, turi įrodytą antivėžinį, antiuždegiminį ir imunitetą stiprinantį poveikį. Tai buvo nustatyta atlikus garsųjį Jungtinės Karalystės nacionalinį „Pomi-T“ tyrimą, kurio metu buvo išsiaiškinta, kad tyrime naudotame preparate iš brokolių, ciberžolių, granatų ir žaliosios arbatos yra daugiausiai įvairių polifenolių, kurie veikė sinergetiškai ir efektyviai.

„Imunitetas yra toks, kokį mes jį turime. Pas vienus jis paveldėtas stiprus, pas kitus silpnas, tačiau svarbiausia yra tos imuninės sistemos nežaloti. Jeigu yra netinkama mityba, lėtinis stresas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu – visi šie veiksniai prisideda prie to, kad į mūsų imuninę sistemą, net ir pačią stipriausią, nėra investuojama“, – laidoje pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.

Estrados dainininkai Liveta ir Petras Kazlauskai sako, kad naudingos informacijos apie sveikatą visuomet ieško knygose, kuriose rekomendacijos pagrįstos mokslininkų tyrimais. Viena tokių yra naujoji prof. R. Thomo knyga „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti“, kurioje autorius pateikia mokslines įžvalgas apie vėžinių susirgimų priežastis ir dalijasi naudingais, patirtimi bei tyrimais patikrintais praktiniais patarimais, kaip kovoti su šia liga ir kaip jos išvengti.

„Ši knyga – tarsi sveikos gyvensenos, paremtos moksliniais įrodymais, vadovas, kuris neabejotinai bus naudingas tiek medicinos specialistams, tiek sergantiems onkologine liga, tiek visiems, kurie nori išlikti sveiki. Patarimų, kaip įveikti vėžį, pilnas internetas, bet dauguma jų yra tik gandai, nepagrįsti jokiais moksliniais įrodymais. O tiesa tokia, kad net 50 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti pakeitus vien gyvenimo būdą. Geriausia tai, jog atsisakius tam tikrų blogų įpročių užkertamas kelias ne tik onkologiniams susirgimams, bet ir begalei kitų negalavimų“, – teigė prof. R. Thomas.

COVID-19 viruso įkarštyje – dėmesys lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams

Pasaulio kardiologai, baimindamiesi galimo širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimo, ragina imtis ne tik prevencinių priemonių prieš visą pasaulį užplūdusį virusą, bet ir dar atidžiau rūpintis sveikata. Lietuvos kardiologų draugija, įvertindama, kiek sumaišties į pacientų gyvenimus įneša dabartinė situaciją, įspėja, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje.

„Mane, kaip kardiologę, ypač neramina žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kuriuose teigiama, kad pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija ir turintiems didesnę riziką COVID-19 infekcijai, rekomenduojama nutraukti gydymą pagrindiniais vaistais.
Noriu atkreipti dėmesį į medikamentinio gydymo naudą, nes pasaulinės kardiologų draugijos vienbalsiai rekomenduoja jį tęsti, mat daug žalingesnis yra vaistų nutraukimas. Tai gali pabloginti paciento būklę ir sukelti negalavimus, kad ir miokardo infarktą ar insultą“, – laidoje kalbėjo VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė.

Šiuolaikinės priemonės, palengvinančios gyvenimą su stoma

Kiekvienais metais po žarnyno operacijų apie 4 tūkst. žmonių prabunda su prie šono priklijuotu maišeliu. Tokiems ligoniams suvirškinto maisto likučiai iš organizmo pasišalina ne įprastu būdu, o per šoną išvesta stomą. Kai kuriems pacientams stomos formuojamos laikinai, kad po tam tikrų operacijų mažajame dubenyje užgytų jungtys, o kartais tai gali išprovokuoti ir onkologiniai susirgimai, pvz., storosios žarnos vėžys. Tada pacientams su šiuo pokyčiu tenka mokytis susigyventi, tad po operacijos juos visada pasitinka slaugytoja, kuri rūpinasi ir apmoko, kaip saugiai pakeisti maišelį ir prižiūrėti stomą.

„Šeimos ir artimųjų parama bei pagalba tuo laikotarpiui pacientui be galo svarbi, nes jie turi daug psichologinių problemų. Žmogus bijo, kaip reikės susitvarkyti su maišeliu, kaip išeiti į gatvę. Man, kaip medikei, taip pat yra svarbu su kokiomis priemonėmis tenka dirbti.

Šiai dienai kompensuojamos yra visos rinktuvų rūšys ir jie labai patogūs: maišelių pakeitimas užtrunka labai greitai, nesukelia jokio skausmo, užtenka tiesiog nuvalyti odą ir priklijuoti maišelį. Juose yra langelis, pro kurį galima matyti stomą, todėl yra patogiau lankantis pas gydytoją, nes norint apžiūrėti, nereikia nuimti maišelių“, – pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Ivoškienė.

Į „Sveikatos medžio“ laidą kreipėsi kunigas Sigitas Sudentas, norėdamas tarti ne tik paguodos žodį ligoniams, bet ir įkvėpti stiprybės sunkiu laikotarpiu dirbantiems medikams. Prieš daugelį metų pats dvasininkas patyrė avariją, po kurios gyvas liko tik stebuklo ir gydytojų dėka.

„Šiandien, kada visas pasaulis yra pavojuje, medikai kaip tie kareiviai yra priekyje ir jie nežiūrės, ar jiems gresia pavojus, ar ne, bet svarbiausia, kad mes visi turime melstis vieni už kitus. Čia yra tarsi įspėjimas mums visiems: šeimos susvetimėjo, su vaikais nesimeldžia.

Todėl apvaizda iš dangaus liepia mums sustoti ir šiandien būti kartu, vienybėje su šeima. Išnaudokime tą karantino laiką sutvirtinti šaknis savo šeimose“, – laidoje kalbėjo Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo rektorato rektorius, kunigas Sigitas Sudentas.