Kai vos trylikos sulaukusiam kėdainiečiui Žanui Maslauskui gydytojai nustatė cukrinį diabetą, paauglys nusprendė nesitaikstyti su liga – sportavo, dirbo, svajojo būti archeologu. Bet vieną žiemą padirbėjo batų taisykloje ir susidomėjo šia profesija. Betaisydamas pradėjo kurti batų kolekcijas, vėliau atidarė Batų namus Kėdainiuose, parduotuves Vilniuje ir Kaune, rašoma spaudos pranešime.
Žano kūrybinio polėkio nestabdo net sunki liga. Dėl cukrinio diabeto blogėjanti sveikata – jau patirtos kelios akių operacijos, net 7 infarktai, dabar kas savaitę atliekama inkstų dializė – batų meistrui vis primena, kad jis – tik svečias šioje žemėje.
Tačiau, po didelių sveikatos krizių žiūrint pro ligoninės langą gimsta geriausios ir gražiausios batų kolekcijos. „Man svarbu, kas bus po manęs. Kai vyresnysis Benas atėjo į mano verslą, labai apsidžiaugiau. Gal ir mažylis Haris kada nors perims batsiuvystės amatą. Bus batsiuvių, batų dizainerių Maslauskų dinastija“, – paslaptį, kas suteikia jėgų ir skatina norą gyventi, išduoda Žanas.
Kito laidos pašnekovo dainininko, dainų kūrėjo Stanislavo Stavickio-Stano gyvenimą irgi supurtė baisi diagnozė – vėžys. Vyras sako supratęs, kad sergančiam žmogui labai svarbu yra disciplina, ir nusprendė kasdien važiuoti į studiją dirbti, o ne gulėti lovoje ir gailėtis savęs.
Rašytoja Erika Umbrasaitė įsitikinusi, kad vėžys jai buvo likimo siųsta pamoka – tuo metu ji per daug užsispyrusi kartojo, kaip nuobodu gyventi. Diagnozė privertė iš naujo įvertinti gyvenimą ir netgi svajones: ryžosi su šeima išsikraustyti į jaukų, gražų Prancūzijos kaimelį, o jos dienoraščiai apie ligą virto bestseleriu „Vienos krūties istorija“.
