J. Jankevičius pasakoja, kad jaunystėje jis iš bendraamžių išsiskyrė plaukų spalva, tad labiausiai nepasitikėjimą savimi jam kėlė kitų vaikų elgesys.
„Žodžiai, kurie truputį skaudino. Kai esi truputį kitoks, tada ir galvoji: o kodėl? Galvoji, kad priežastis yra plaukai, nors iš tiesų – nebūtinai. Vaikams patinka, kai kitam truputį skauda. Bijau, kad čia buvo problema: aš bėgdavau, o ne gindavausi. Nemanau, kad dėl plaukų spalvos buvo prasmė muštis, o argumentai ir gynyba tų laikų mokykloje buvo tik kumščiais", – tikina jis.
Prisimindamas jaunystę, J. Jankevičius kalba, kad labai norėjo būti stilingas: „Džinsų neturėjau tol, kol jų nebuvo čia. Labai norėjosi jų. 8-a, 9-a, 10-a, 12-a klasė... Paskui universitete jau turėjau, bet mokykloje neturėjau nė vienų normalių džinsų. Tik tuos baisius sovietinius. Neieškodavo ir negaudavo. Siuntinių, kaip kažkas, iš Amerikos, iš dar kažkur negaudavome."
Po mokyklos baigimo jam ilgai dvejoti nereikėjo – pasirinko žurnalistiką, nes mėgo fotografuoti, dalyvavo parodose, kurios buvo sėkmingos, vėliau atsirado ir televizija.
„Nebuvau pirmūnas. Buvau tarp tų, kurie jau prie galo pateko. Į Vilniaus universiteto žurnalistiką konkursas buvo žiaurus. Mano kurso draugai – Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas"), Remigijus Kazilionis (sporto žurnalistas), Audrius Siaurusevičius, Rimvydas Paleckis – prisijungė prie kurso. Vėliau jie grįžo iš kariuomenės, kurį laiką mokėmės kartu. Kažkaip visi į tą vieną kursą ir suėjome", – dėsto J. Jankevičius.
Pažinties su SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Michailu Gorbačiovu istorija padėjo žurnalistui patekti į Lietuvos televiziją ir praktiką tęsti joje.
„Buvau 3-io kurso studentas. Technologijos tuo metu atrodė labai modernios. Šiandien į jas žiūrėtume šnairai. Nuėjau į praktiką televizijoje kaip studentas ir likau toje televizijoje, o „Gimtasis kraštas", rašymas, fotografavimo nedaug buvo, man tapo mažiau įdomu. Televizija buvo labai įdomi.
„Laisvės alėja" yra tie laikai, kai pirmą kartą kabinete pamatai palydovinę televiziją, kompiuterį su internetu, greitaveika 14 kB, o gal ir 9,6 kB. Tai laikai, kai susipažinau su dabartinėmis technologijomis, su kuriomis dirbo televizija. Tai, kas dabar telpa į vieną kompiuterį, o gal jau ir į telefoną, anksčiau užimdavo 2 kabinetus. Čia yra virsmas ir „Laisvės alėja" pradėjo tomis buitinėmis, kasetinėmis kameromis. Montuodavome magnetofonais, paskui atsirado „betacamas", – pasakoja J. Jankevičius.
Anot jo, „Klausimėlis" atsirado iš neturėjimo ką veikti: „Kaip sakydavo Henrikas Vaitiekūnas, gera laida yra ta, kurios žiūrovui truputį pritrūksta, todėl laidos pabaigoje būdavo koks skambus akcentas. „Klausimėlis" buvo viena idėja, pabandykime. Nebuvo mums galimybių pamatyti, ką Vakarų televizijos rodo, nes tais laikais interneto dar nebuvo."
Pradėjęs darbus televizijoje ir įveikęs iššūkius, J. Jankevičius sau kėlė aukštus reikalavimus ir stengėsi tobulėti.
„Televizijoje gali žaisti įdomius dalykus. Nuo 2012 m. iki šių metų tiesioginė laida „Laba diena, Lietuva". Projektas buvo tikrai įdomus. Kartą per savaitę turėti 3 val. tiesioginę laidą buvo įdomu, kol nepaskendau rutinoje. Iš pradžių įdomu, kai laida kūrėsi, mobiliosios transliacijos, padaryti 3 val. tiesioginę laidą praktiškai iš visos Lietuvos be didesnių išlaidų. Tai laikai, kai viskas važiuoja žemyn ir pinigų nėra niekam. Buvo labai įdomu, kol vyko statyba, bet paskui namas pastatytas ir paprastai statybininkas iš to namo išeina, neapsigyvena jame", – atskleidžia žurnalistas.
Apie jo kuriamą „Klausimėlį" yra girdėjęs jei ne kiekvienas, tai bent kas antras lietuvis.
„Keičiasi žmonių požiūris ir išsilavinimas. Per tuos 18 metų darant „Klausimėlį" tapo akivaizdu, kad pasikeitė žmonių išsilavinimas, o laida prie to prisitaikė. Tokių ekstremaliai keistų atsakymų laidoje neliko daug. Šiandien kuriame laidas platesnėmis temomis.
Dabar viena iš būsimų laidų – ką žinote apie šildymą? Arba geografijos temos, kitą kartą būna keistesnės, apie Švediją dabar kalbame. Išduosiu: „Eurovizijos" konkursui, kuris bus gegužę, planuojame laidą – ką žinote apie muziką?
„Klausimėlyje" pagrindinę dalį užima eksperto pozicija. Ačiū praeiviams, kad jie padeda ekspertui užduoti tikrai įdomius klausimus. Paskutinis labai didelis pokytis „Klausimėlyje" – žiaurus, nes tokio dar nebuvo. Anksčiau laidą baigdavome originaliausiu atsakymu, dabar baigiame geriausiu ir tiksliausiu praeivio atsakymu. Sumontavome antrą laidą iš eilės – mokytojos. Mokytojos su mumis maloniai kalba ir tampa teisingiausiai atsakiusiomis praeivėmis", – kalba J. Jankevičius.
