L. Vaitkevičiaus vaikystės svajonė buvo tapti dainininku – vaikinas to siekė atkakliai: dainuodavo vestuvėse, jubiliejuose ir kitose šventėse.
Pernai vaikinas savo jėgas išbandė ir didžiojoje scenoje. Šiuo metu Linas yra žinomas kaip grupės „Žemaitukai“ narys, sudalyvavęs „Lietuvos balse“.
„Tėtis buvo visada šalia, kiekvieną repeticiją. Kuomet turėdavome savo pasirodymo juodraštį, aš jam jį parodydavau arba namuose, arba ligoninėje. Laukdavau jo galutinio žodžio“, – „KK2“ laidoje teigė muzikantas.
„Žemaitukai“ tapo publikos numylėtiniais, nes dainavo visiems puikiai žinomas lietuviškas dainas, visada šypsojosi, buvo nuoširdūs. O „Lietuvos balso“ pusfinalio metu Linas, dainuodamas „Skinsiu raudoną rožę“, net pasipiršo savo mylimajai Rūtai.
Linas scenoje visada atrodo linksmas, tačiau tik mažai žmonių žinojo, kokios bėdos buvo užgulę jo pečius. Tuo metu, kai Linas kovėsi „Lietuvos balse“, jo didžiausias palaikytojas – tėtis Gintautas – grūmėsi su pačia žiauriausia liga – leukemija.
„Jis faktiškai nebegalėjo judėti. Bet jis sakydavo: „Tuoj, tuoj, vaikai, aš grįšiu“. Būdavo, kad kai jis atsikeldavo po operacijų, pats nesuprasdavo, kas čia nutiko. O mes būdavome apsipylę džiaugsmo ašaromis, kad jis nubudo. Tikėjomės, kad viskas bus gerai“, – LNK laidoje kalbėjo muzikantas.
Linas Lietuvos publikos simpatijas laimėjo, tačiau tėtis prieš keletą savaičių, spalio 13-ąją, savo kovą, deja, pralaimėjo.
„Tėtis kovojo ir degė nerealiu noru gyventi. Skaudžiausia tai, kad jis dar beprotiškai norėjo gyventi“, – teigė vaikinas.
Gintautas Vaitkevičius – daugeliui lietuvių žinomas renginių vedėjas, garsiojo realybės šou „Baras“ dalyvis. Kaip ir sūnus Linas, Gintautas visada buvo geros nuotaikos užtaisas.
Gintautas ne vienerius metus taip pat dirbo LNK televizijoje, kurioje įkūnijo kalėdinį personažą – Senį Elenkenį, besilankiusį po lietuvių namus ir šeimoms dovanojusį buitinę techniką.
2001 m. G. Vaitkevičius išgarsėjo kaip geriausias anekdotų pasakotojas, laimėjęs „Anekdotų čempionatą“ bei jo pagrindinį prizą – automobilį.
„Jį šiam šou užregistravo mama, jam nežinant. Plungėje jis buvo žinomas kaip juokdarys, renginių vedėjas. Jiedu su mama yra sutuokę daug porų, abu jie būdavo piršliais vestuvėse. Taip išėjo, kad mama jį ėmė ir užrašė, o jam ten puikiai sekėsi – pelnė didžiulį palaikymą iš žmonių ir laimėjo automobilį“, – pamena Linas.
Vaitkevičių šeima gyveno kukliai Plungėje. O po tėčio laimėto prizo, gyvenimas pasikeitė į gerą – naujas automobilis buvo parduotas.
„Nebuvome pasiturinti šeima. O po tos mašinos prasidėjo gyvenimas. Automobilį pardavėme, nes draudimo įmoka buvo per didelė“, – paaiškino laidos herojus.
Gintautas visą gyvenimą buvo kaip vijurkas – vesdavo renginius, pasakodavo anekdotus su pačiais žymiausiais Lietuvos humoristais ir tik tai prieš keletą metų nusprendė prilėtinti tempą – mažiau dirbti ir daugiau keliauti.
„Jis pradėjo gyventi sau. Sakydavo, kad jau nori nurimti. Tų renginių irgi nebereikėjo. Jis dirbdavo septynias dienas per savaitę visą gyvenimą. Sakydavome jam pailsėti, kad jam to tikrai reikia“, – pasakojo Linas.
O pailsėti Gintautas labiausiai mėgdavo kelionėse. Deja, vienos iš jų metu vyras susižeidė nugarą. Netrukus jis ir jo artimieji pastebėjo ant kūno stipriai ryškėjančiais mėlynes.
„Vos susitrenkdavo – atsirasdavo mėlynė. Netrukus jų labai padaugėjo“, – pamena laidos pašnekovas.
Gintautas kreipėsi į medikus. Diagnozė buvo negailestinga – leukemija.
„Jis nuvyko į Klaipėdą ir jam pasakė, kad dabar jis nejudėtų ir prisėstų. Netrukus jį paguldė į ligoninę, prasidėjo chemoterapijos“, – pasakojo vyro sūnus.
G. Vaitkevičius su klastinga liga kovojo trejus metus, ištvėrė chemoterapijos kursą – atrodė, kad liga ėmė trauktis.
„Liga buvo pasiekusi remisiją. Jam buvo pasakyta, kad jis yra beveik sveikas žmogus. Jis gyveno pilnavertį gyvenimą, dirbo toliau darbus“, – sakė Linas.
Tačiau prieš keletą mėnesių vėžys grįžo.
„Jis kiekvieną pirmadienį važiuodavo tirtis. Vieną lemtingąjį pirmadienį jam pasakė, kad reikia gultis, jog kažkas ne taip. Toje ligoninėje mėnesį laiko nieko blogo nematė, tiesiog darė tyrimus. Netrukus plaučiuose pradėjo kauptis skysčiai. Matyt, tas skysčių traukimo procesas buvo lemtingas rodiklis“, – svarstė L. Vaitkevičius.
Gintautas neišėjo staiga. Paskutinį gyvenimo mėnesį jis buvo drąsus. Pasakė Linui, kokių laidotuvių nori ir net nurodė, kokios dainos per atsisveikinimą turėtų skambėti – viena iš jų grupės AC/DC.
„Jis pasakė, kad jam turi groti Bryanas Adamsas, „Žemaitukai“ ir jo mėgstamos dainos. Per laidotuves, kuomet atrodo, kad tai yra pati jautriausia akimirka, groja AC/DC, o žmonės linguoja. Atrodo, kad viskas gerai“, – prisiminimais LNK laidoje dalijosi Linas.
Per paskutinius tėvo ir sūnaus pokalbius Gintautas Linui papasakojo visą savo gyvenimą ir romantišką pažintį su mama.
„Kažkaip gyvenime nesiryžti paklausti, kaip studijų laikais juodu susipažino, kur tuomet eidavo, ką veikdavo. Eina tas gyvenimas ir net nesupranti, kad nieko nežinau apie jų jaunystę, vaikystę. Tas mėnuo man buvo svarbus tuo, kad aš sužinojau viską. Esu ramus, mes pasikalbėjome“, – „KK2“ pasakojo vaikinas.
Nors paskutinius metus Lino tėvai gyveno atskirai – jiedu visada išliko draugais. Jie abu buvo bendraamžiai – 53-ejų metų, pusę gyvenimo praleidę kartu ir sukūrę gražią šeimą.
„Aš buvau mamos vaikas, sesuo – tėčio vaikas. Turiu daug prisiminimų, gražių įvykių. Ypač apie tėtį, nes jis buvo žinomas asmuo. Vesdavosi mus į visus renginius. Mes buvome visada kartu“, – šypteli „Žemaitukas“.
Linui spalio mėnesio dienos buvo pačios sunkiausios gyvenime ir nesuvokiamai skaudžios. Keturios dienos prieš tėčio Gintauto mirtį, Anapilin iškeliavo jo mama Lolita. Jaunas vaikinas vos per kelias dienas neteko abiejų tėvų.
„Kol kas nežinau atsakymo, kaip taip įmanoma nugyventi 53-ejus metus būnant skirtingais žmonėmis ir mirti vos ne tuo pačiu metu. Nors jie buvo išsiskyrę, manau, kad kažkas viršuje viską reguliavo – be vienas kito jie negalėjo gyventi“, – pasakojo vaikinas.
Lino mama netikėtai mirė Vokietijoje, moteriai sustojo širdis.
„Jai nebuvo lengva. Tos skyrybos irgi paveikė. Daug kas visa tai lėmė. Sveikata nebegalinė, ji silpsta. Taip sustojo ir jos širdis“, – laidoje kalbėjo L. Vaitkevičius.
Po šios netekties Linas palaidojo ir tėtį. Ceremonija vyko taip, kaip ir Gintautas prašė – baltų rožių žiedų jūroje.
Linas viliasi, kad jo šeima bus tokia pat, kaip ir jo tėvų. Jis pamena, kai galėdavo šalia jų jaustis visiškai savimi ir dainuoti sau mėgstamas dainas.
„Po tėvų mirties aš labai vertinu šeimą, noriu vaikų. Norėčiau savo sūnų pavadinti Gintu arba dukrą Gintaute“, – ateities planus išdavė dainininkas.
