„Vieną vakarą su buvusiu Prezidento patarėju Alvydu Medalinsku grįžinėjom iš vieno objekto namo, ir mus paėmė įkaitais. Smūgis į pilvą, man – pistoletas prie smakro, ir į krūmus. Prašė ir išpirkos“, – šiurpų 1994-ųjų vakarą Čečėnijoje prisiminė J. Morkūnas.
Dvidešimtmetis Lietuvos televizijos laidos „Panorama“ žurnalistas į Grozno miestą keliavo kartu su parlamentine Lietuvos delegacija. „Ir tupi ten, šali. Ir tau stresas. Visiems gyvenime jis pasireiškia kitaip. Aš ėmiau kalbėti. Aš kalbėjau, nesveikai kalbėjau, kalbėjau ilgai ir svarbiausia – gryna rusų kalba. Dabar to tikrai negalėčiau pakartoti”, – pasakojo J. Morkūnas.
Šįkart jis atsisveikins su kitais laidos dalyviais ir paliks projektą. Kartu kariuomenėje tarnavę kolegos negaili jam komplimentų. „Tai buvo verta tavo to laiko, verta tų diskomfortinių aplinkybių, verta to nekasdienio mikroklimato, verta to, kad ant tavęs rėkia, verta to, kad tau reikia keltis šeštą ryto ir bėgioti po naktinį Ruklos miestelį...“ – galimybe sudalyvauti projekte džiaugėsi ir pats J. Morkūnas.
Įveikus pasalos pratybas, kurių metu tikri vyrai išmoko teisingai apieškoti priešą, sekė daugelį sužavėję mokymai apie sraigtasparnio nutupdymą. Skrydis virš poligono dalyviams sužadino ir malonius sentimentus: „Pirma mintis, kuri atėjo į galvą, tai kokia vis dėl to graži yra Lietuva. Turbūt niekur kitur nenorėčiau gyvent, kaip tik Lietuvoje. Tikrai”, – pakerėtas skrydžio metu matytų vaizdų kalbėjo Marijus Žiedas.
