Prie šio amerikietišką šeimą, kultūrą ir politiką pašiepiančio suaugusiems skirto animacinio serialo bene daugiausiai yra prisidėjęs kanadienis Ianas Boothby – komiksų rašytojas, kuris Simpsonams parašė daugiau eilučių nei bet kuris kitas žmogus. Jo vardas neatsiejamas ir nuo kito populiaraus animacinio serialo „Futurama“. Su juo bei jo žmona Pia Guerra, komiksų pasaulyje žinoma dėl „Y: The last man“ ir darbo prie „Doctor Who“ komiksų, kalbamės Portugalijoje vykstančiame populiariosios kultūros fesivalyje „Comic con“.

- Ar tiek metų dirbdamas su garsiaisiais Simpsonais dar patiriate kūrybinį jaudulį?

- IAN: Vienintelis stresas yra sugalvoti tokį juokelį, koks dar nebuvo pasakytas per 25 metus. Arba situaciją, kurioje Homeris dar nebūtų įkliuvęs. Arba priežastį, dėl kurios jis dar nesipyko su Mardže.
To streso ir baimės, kuris buvo dirbant su pirmosiomis serijomis, nelabai belikę. Žinoma, galėčiau sustoti ir pagalvoti – o, Dieve, juk aš kuriu Simpsonus. Tada mane paralyžiuotų baimė ir nebegalėčiau kurti. Kam to reikia. Šį serialą kuria paprasti žmonės, jei gali jie, galiu ir aš. Kol kas viskas sekasi ir per tuos daugelį metų sulaukiau nemažai teigiamo įvertinimo – tai padeda.

- Simpsonai mėgiami vaikų, nors nemažai juokų, sutiksite, skirti tik suaugusiems. Kaip pats tai vertinate?

- IAN: „Simpsonų“ serijos išties pasikeitė ir tapo skirtos labiau suaugusiems. Tas pats ir su „Futuramos“ knyga, prie kurios prisidėjau. Tiesa, ši knyga neįtikėtina – nors ji skirta visų amžiaus grupių skaitytojams, joje figūruoja robotas-prostitutė. Dėl kažkokios priežasties, vaikams tai tinka, tėvai irgi nesipiktina. Robotas-prostitutė, kuris meluoja, lošia azartinius žaidimus ir panašiai. Neįtikėtina. Manau, kad būtent dėl to, kas dėjosi „Futuramoje“, tolerancijos kartelė buvo pakelta ir „Simpsonams“ - sumažėjo tabu.

Vis dar stengiuosi kurti knygas, kurios tinka visiems – ir jauniems, ir vyresniems – ir kad nereikėtų raudonuoti, jei tėvai paims pažiūrėti, ką skaitai. Bet ribos trinamos. Kai aš buvau vaikas, skaičiau žurnalą „Mad magazine“, kuriame būdavo juokelių, kurių nenorėtum, kad tavo mama perskaitytų. Dabartiniuose serialuose daug daugiau seksualumo, nei jo buvo, kai pradėjome jį kurti.

- Stereotipinis komiksų mėgėjas neretai vis dar įsivaizduojamas riebaluotais plaukais, neturintis socialinio gyvenimo geek'as. Kokią šio įvaizdžio evoliuciją pastebite?

- IAN: Na, dabar mes daug gražesni, tačiau esame vis dar tie patys geek'ai. Kas šiandien nėra geek'as? Tas, kuris daug sportuoja, yra sporto geek'as ir pan. Visi esame kažkurios srities geek'ai.

- PIA: Kalbant apie pokyčius komiksų rinkoje – per pastaruosius 20 metų matau vis daugiau piešiančių moterų. Kai aš pradėjau piešti, buvo išties keista sutikti moterį, piešiančią komiksus. 80% visų kartų, kai kažkam rodžiau savo darbų portfolio, dažniausia redaktorių pastaba būdavo ta, kad aš nepiešiu kaip mergina. O kaip piešia merginos? Nereikia stereotipų. Žmonės turėdavo susikūrę siaurą modelį, į kurį turėdavo tilpti merginų piešiniai. Bet tai šiek tiek atleistina, nes jie tiesiog nesutikdavo daug piešiančių merginų ir nelabai galėjo kažką palyginti. Šiandien taip nebevyksta. Vieninteliai žmonės, kurie iš piešiančių moterų daro problemą – interneto keistuoliai, komentatoriai.

- IAN: Negali būti – internete yra keistuolių? (ironiškai juokiasi). Anksčiau pastebėdavau tendenciją, kad, pavyzdžiui, super herojų komiksus skaitydavo viduje kiek silpnesni žmonės, kurie norėjo į kažką lygiuotis. Šiandien taip vėlgi nebėra. Šiandien sunkiau įsivaizduoti, stereotipizuoti komikso skaitytoją, taip pat ir komiksų piešėją – ribos išsiplėtė.

- PIA: Aš pastebėjau, kad vis daugiau merginų į komiksų pasaulį įtraukia jų geek'ai vaikinai. Sėdi jie ant lovos, skaito „Sandman“, ateina mergina ir klausia, o, kas gi čia. Vaikinas jai pasiūlo paskaityti ir taip jie turi naują užsiėmimą, patinkantį abiems. Situacija, kai mergina skaito komiksų knygą, nebėra keista.

- IAN: Ir ji, žinoma, sveikintina. Beje, komiksai tampa vis draugiškesni ir homoseksualams. Komiksai tampa liberalesni, atspindintys visuomenę, kurioje gyvename.

- Amerikoje kurti Simpsonai labai populiarūs ir Lietuvoje. Ar šiandien komiksai dar turi kažkokias ribas ir kaip sukurti kažką tokio tarptautinio?

- PIA: Kai kažką piešiu, galvoju apie charakterį kaip apie žmogų. Negalvoju, iš kur jis ir kad, pavyzdžiui, turėtų ir galėtų patikti kanadiečiams.

- IAN: Kai aš augau, mėgau Asteriksą, Tin tiną, o dabar žmonės renkasi manga komiksus. Limitai yra limitai, bet jie tam ir yra, kad būtų išplėsti. Kai tavo kuriamas darbas yra išties geras, jis bus geras visur, nepaisant įvairių kultūrinių, kalbinių skirtumų. Geri dalykai patinka visiems. Ypač šiandien, su turima interneto skverbtimi.

- Ką patartumėte jauniems kūrėjams, norintiems patekti į komiksų rinką?

- PIA: Užsiauginkite storą odą ir tiesiog daug kartų bandykite. Taip pat labai svarbios pažintys, bet ne tos, kur pažįstamas giminė gali atidaryti duris, o tiesiog visi nauji žmonės, su kuriais susipažįstate šiame versle – palaikykite gerus ryšius su jais. Visiems kiškite savo darbus – būkite užsispyrę, tačiau tuo pačiu metu ir profesionalūs. Negali visą laiką tik piešti ir tikėtis sėkmės. Padėkite pieštuką į šalį ir eikite kovoti už savo talentą.

Taip pat labai svarbu klausytis, ką tau žmonės sako. Nebūkite pasaulio bambos. Siekite patarimų ir kritikos. Jei trys redaktoriai pasakė, kad kažkas negerai su Jūsų stiliumi, tai veikiausiai kažkas tikrai negerai su Jūsų stiliumi.

- IAN: Kai kurie žmonės tiesiog nemėgsta kritikos ir šiai savybei šiame pasaulyje yra ne vieta ir ne metas.

- PIA: Taip, svarbu klausytis ir kažką taisyti, jei kritika yra objektyvi. Žmonės, kurių klausiate patarimo, nėra naujokai ir dažniausiai jie kažką tikrai žino. Būkite kantrūs - vidutiniškai prireikia 6 metų, kad prasilaužtumėte į šią rinką. Per naktį niekas nenutinka. Nemažai jaunų ir talentingų žmonių dalyvauja įvairiose konferencijose, rodo savo darbus ir tikisi iškart gauti darbą – taip nebūna. Ši industrija kiek kitokia nei kitų menų. Redaktoriai nori matyti, kad jūs pastovūs ir ryžtingai ir kantriai siekiate savo tikslo.

- IAN: Be to, mums nebuvo galimybių kelti savo darbus online, tačiau Jūs galite tuo naudotis. Tai yra puiki platforma parodyti, kad galite piešti reguliariai ir kokybiškai, išlaikote savo stilių. Reguliarus beldimasis į duris ir buvo tai, dėl ko pastebėjo ir mane.

- PIA: Yra trys svarbiausios taisyklės, kurių turite laikytis, jei norite išgyventi komiksų pasaulyje – viską daryti laiku, būti greitu ir draugišku. Jei turite du iš šių dalykų, darbą turėsite. Jei turie visus tris – laimingai dirbsite visą gyvenimą.

- Kaip atrodo Jūsų darbotvarkė, kūrybinis procesas?

- IAN: Aš išeinu ilgam pasivaikščiojimui su užrašų knygele ir tiesiog piešiu, kai šauna mintis. Dažniausiai šie pirminiai piešiniai yra niekiniai – šiukšlės. Tada nueinu į ofisą ir geriausias ir gryniausias mintis perrašau. Tada einu pas redaktorių ir mėginu jam įsiūlyti keletą geriausių idėjų. Jis sakys „taip“ arba „ne“. Jei atsakymas teigiamas, darysiu idėjos aprašą, kuris yra daugmaž 22 lapų dokumentas, galiausiai virsiantis trijų lapų komiksu. Gavęs kritikos ar pagyrimų, ranka pradėsiu piešti komiksus. Kadangi esu ne piešėjas, o komiksų rašytojas, tad tie mano piešiniai bus tiesiog pagaliukų žmonės – svarbiausia išpiešti kiekvieną veiksmą, kad ritmas, greitis būtų teisingi. Jei idėją parašyčiau kaip scenarijų, o ne piešiniais, istorija nebūtų vientisa.

- PIA: Aš nevaikštau. Ilgai sėdžiu prie stalo, perskaitau scenarijų ir tada pradedu piešti – kaskart po lapą, ne greičiau. Studijoje taip ir sėdžiu nuo keturių iki dvylikos valandų per dieną. Kartais ilgiau, jei spaudžia laikas ir jau reikia atiduoti galutinį rezultatą. Išvalyti galvą ir viską sudėlioti į vietas man padeda tetris. Turiu Nintendo ir kasdien prieš darbą pažaidžiu po valandą.

- IAN: Turėtumėte pamatyti jos tetrio rekordus! Tiesa, dirbdami labai retai atsimename, kokia šiandien savaitės diena. Kiekviena šventė mus giliai nustebina – kodėl bankas uždarytas? Nes Padėkos diena, kvaily. Arba Kalėdos. Kodėl šie žmonės taip keistai atrodo? Nes Helovynas. Kai dirbi tokį darbą kaip mes, nelabai turi laisvų dienų.

- Ar turite planų, kuriuose prie vieno projekto dirbsite kartu?

- PIA: kaip tik šiuo metu dirbame prie vieno projekto, žiūrėsime kaip seksis.

- IAN: esame buvę komanda ir anksčiau. Kartu kūrėme komiksą, pavadinimu „What's wrong?“ (liet. Kas ne taip?). Ši knyga vienai labdarai, tačiau viskas baigėsi tuo, kad knygoje buvo daug sekso. Tai buvo paskutinis kartas, kai dirbome kartu (juokiasi). O šiaip tai dažnai vienas kito klausiame patarimo, prašome pagalbos, nes turime skirtingų sugebėjimų ir vienas kitą papildome.

Daugiau DELFI Pramogų naujienų – socialiniame tinklalapyje „Facebook“!