„Gyvenimas nesusituokus yra dvidešimt pirmojo amžiaus vergija, bent jau taip teigia prancūzų psichologai, nes pragyvenusi su vyru daugybę metų, pagimdžiusi jam vaikų, atvergavusi jam buityje, skyrybų atveju ji išeina be nieko“, – aiškins V. Budraitytė.
„Tuomet aš tvirtinu, kad gyvenimas susituokus yra tokia pati vergija, tik įteisinta. Ir tvirtinu, kad net ištekėjusios moterys po skyrybų lieka be nieko, jei vyras yra niekšas ir nenori padėti savo vaikams“, – oponuos K. Krivickas.
„Netiesa. Pirmoje santuokoje po skyrybų man liko beveik visas turtas ir namas, kadangi aš turėjau du vaikus ir buvau susituokusi. Ir asmeniškai aš nepažįstu nė vieno vyro, kuris po skyrybų paliktų viską sugyventinei ir dosniai remtų savo vaikus. Gal jūs tokį pažįstate? – klaus V. Budraitytė K. Krivicko. – Galiausiai, jei ta santuoka tik smulkmena, tik formalumas, kodėl vyrai taip bijo įsipareigoti? Jums gal tai ir nesvarbu, bet mes, moterys, ištekėjusios jaučiamės ramesnės. Vyrai, kurie ketina mylimąją vesti, apie vestuves prabyla per pirmąsias porą savaičių. O jei tempia, –neverta su tokiu net prasidėti.“
„Na taip, jūs teisi. Aš, vos pamatęs Jurgitą per televizorių, pasakiau sau, kad ji bus mano žmona“, – prisipažins K. Krivickas.
