„Kūčių vakarą mes, septyni Dominikonų ordino vienuoliai, susėdame prie stalo, skaitome Jėzaus istoriją, pasimeldžiame, paskui tradiciškai, kaip įprasta Lietuvoje, valgome silkę, įsipilame kisieliaus. Kaip įprasta Lietuvoje, stengiamės, kad ant stalo būtų dvylika patiekalų – čia jau mus virėja pasistengia pradžiuginti. O paskui, nors esame tarptautinė bendruomenė ir tarp mūsų yra latvis, prancūzas, estas, kokį pusvalandį visi iš širdies traukiame lietuvių liaudies dainas“, – TV3 laidos „Gyvenimas yra gražus“ kūrėjams pasakojo brolis Pijus Eglinas.
Nors dvasininkai nuo Kalėdų karštinės ir dovanų pirkimo yra apsaugoti, prieš šventes į bažnyčią plaukia tiek žmonių, kad vienuoliai dar nespėjo nė eglutės papuošti. Ji broliui Pijui – ne šiaip atributas. Kaskart, užkliuvus akiai, papuošta eglutė primena, kad Kalėdos jau artėja. Šis vaizdas brolį nukelia į vaikystę ir primena kelią, kurį jis nuėjo prieš pasirinkdamas vienuolio gyvenimą ir kunigo profesiją.
„Baigęs mokyklą, išvažiavau į pajūrį. Buvome pirmieji, su draugais sumąstę rūkytos žuvies verslą, kuris buvo gan pelningas. Tik štai visą uždarbį tuoj pat „prauliavodavom“. Vakarėliai, šėlionės – mūsų gyvenimas buvo be jokio tikslo, negalvodavome ne tik apie tikslą, bet net ir apie rytdieną, – pasakojo brolis Pijus. – Kai kurios mano gyvenimo pamokos buvo labai nemalonios, dėl jų tiesiog gėda gyventi.“
Kas šiandien žmonių itin gerbiamą bei mylimą dvasininką privertė atsitokėti ir iš esmės pasikeisti? Ką kiekvienas žmogus turi suprasti prieš sėsdamas prie Kūčių stalo?
Atviras ir intriguojantis vienuolio pasakojimas TV3 laidoje „Gyvenimas yra gražus“.
