Nepaisant skaudžių pasekmių, ji pasirenka meilę, ir, palikusi vyrą, lieka su Vronskiu. Tragiškas gražios moters likimas – gyvenimą ji baigia po traukinio ratais... O ką apie jį mano žinomos Lietuvos moterys - verslininkė Irena Matijošaitienė ir aktorės Eglė Jackaitė bei Nijolė Oželytė?
„Ana Karenina“ – tai puikus, stiprus filmas, žiūrėdama jį labai susijaudinau, net apsiverkėme su drauge. Tikrai nuostabus filmas. Ateityje ir pati norėčiau suvaidinti šią nuostabią moterį. Ji buvo ne tik graži, bet ir tikra asmenybė. Manau, kad kiekvienam vyrui turėti šalia savęs tokią moterį – tai jau laimėjimas. Labai gaila, kad jos likimas susiklostė taip liūdnai. Deja, niekas mūsų neklausia, ir džiaugsmai ar vargai, kaip ir jausmai, užklumpa netikėtai. Būtent taip atsitiko ir Anai Kareninai. Aš puikiai ją suprantu kaip moterį, manau, kad kiekviena iš mūsų ją supranta. Juk iš pradžių ji tarsi bando neigti užklupusius jausmus, bet vis dėlto galiausiai pasirenka meilę. Nes meilė – tai stipriausia jėga žemėje, ir kiekvienas norime ją pažinti. Aišku, ši meilė buvo labai skausminga - tiek pačiai Anai, tiek Vronskiui, tiek aplinkiniams teko susimokėti labai didelę kainą. Įskaudinta daug žmonių. Galbūt ji galėjo pragmatiškiau pažvelgti ir likti su vyru, kuris tiesė jai pagalbos ranką, siūlė atstatyti reputaciją? Begalinė vyro tolerancija – tai labai gražu, tačiau vis dėlto meilė stipresnė,“ – sako aktorė Eglė Jackaitė.
„Man labai patiko Sergėjaus Solovjovo filmas „Ana Karenina”, gera ir stipri ekranizacija. Apskritai rusų kūryba yra labai profesionali. Na, ir reikia pripažinti, kad rusą gali suvaidinti tik rusas. Kitatautis niekada neperteiks ruso nuotaikų ir jausmų, nes rusų logika kitoms tautoms yra nesuprantama, neįkandama,” - sako žinoma Lietuvos aktorė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. Kalbėdama apie romano “Ana Karenina” veikėjos likimą, aktorė sako, kad tokią lemtį galima buvo numatyti. „Be abejo, jeigu žmogus yra davatka ir visos aistros jau yra praeityje, o gyvenimas sudėliotas į lentynėles, tai toks žmogus gali pasakyti, kad pareiga yra virš visko. Tačiau juk meilė - labai galingas jausmas. Ir kas patyrė, išgyveno tuos tikruosius jausmus, žino, kad jų neįmanoma suvaldyti. O Aną Kareniną galima suprasti ir užjausti, bet tik ne teisti. Ji tiesiog pasirinko meilę. Mano manymu, du dalykai yra patys baisiausi ir to niekada negalima daryti – tai nužudyti žmogų ir palikti savo vaikus. Nes tai nepataisoma. Ana Karenina paliko savo sūnų, todėl jos likimas buvo nulemtas jau iš anksto. Net didžiausi jausmai praeina, o kaltės jausmas liks visam gyvenimui, to neįmanoma pamiršti. Savo vaikų palikti nevalia. Manau, kad Tolstojus, pakišdamas Aną Kareniną po traukiniu, tą ir norėjo parodyti. Moteris pasirinko meilę, o ne šeimą, todėl ji tiesiog negalėjo būti laiminga”, - sako N. Oželytė.
„Nesu didelė filmų gerbėja, bet kartais įdomu pasižiūrėti tuos klasikinius filmus. Teko matyti ir Solovjovo filmą „Ana Karenina“. Turiu pasakyti, kad man labai patiko“, - sako verslininkė Irena Matijošaitienė. Paklausta apie pasirinkimą tarp meilės ir šeimos, ponia Irena, kaip ir kitos kalbintos žinomos Lietuvos moterys, neturėjo vienareikšmio atsakymo. „Mes visi esame skirtingi, tikriausiai nėra vieno atsakymo, ką reikėtų rinktis. Ir pati nežinau kaip spręsčiau tokią dilemą: meilė ar šeima? Man prioritetas yra meilė, nes gyventi su nemylimu žmogumi labai sunku. Be abejo, šeima irgi vertybė. Kai pragyveni su žmogumi daug metų, pripranti prie jo, yra vaikai, bendri interesai, bendri siekiai. Tačiau gyvenime būna įvairių situacijų, negali visko numatyti Ana Karenina turėjo šeimą, bet pasirinko meilę, pasielgė kitaip, negu buvo įprasta toje visuomenėje. Bet žinote, tikriausiai taip būna visada. Paprastai tie, kurie elgiasi kitaip, išsiskiria iš minios – ir gauna per galvą. Bet jei ne tie žmonės, pasaulis tikriausiai stovėtų vietoje. Pagaliau gyvenimas yra vienas, ir kiekvienas turi teisę pasirinkti, kaip jį nugyventi,“ – sako I. Matijošaitienė.
Sergėjaus Solovjovo filmas „Ana Karenina“ nuo pirmadienio iki trečiadienio per Pirmąjį Baltijos kanalą 21:05.
