Pasak filmo autoriaus Olego Kurdiukovo, filme išgirsime S. Kovaliovo sveikinimo kalbos Aukščiausioje Taryboje - Steigiamajame Seime 1990 m. kovo mėnesį fragmentą, sudalyvausime jam organizuotoje ekskursijoje į Vilniaus Genocido aukų muziejų (būtent šiame buvusio KGB rūsyje disidentas kalėjo 1974-1975 metais).

Žmogaus teisių gynėjas papasakos, kaip jam sėdint kameroje su juo bandė susisiekti bendražygiai lietuviai. Lietuvos televizijos žiūrovai pamatys unikalią KGB operatoriaus nufilmuotą vaizdo medžiagą iš teismo pastato – Antanas Terleckas, Petras Cidzikas, Nijolė Sadūnaite ir kiti lietuviai disidentai bei specialiai iš Maskvos atvykęs akademikas Andrejus Sacharovas nebuvo įleisti į teismo salę. Kartu su dešimčia paprastų Lietuvos sostinės gyventojų jie moraliai palaikydavo S. Kovaliovą, stovėdami su gėlėmis pastato vestibiulyje ir lauke.

Taip pat išgirsite akademiko A.Sacharovo našlės, pernai mirusios Jelenos Boner bei Maskvos Helsinkio grupes pirmininkes Liudmilos Aleksejevos interviu; jos pasakos apie glaudų lietuvių ir rusų žmogaus teisių gynėjų bendradarbiavimą sovietmečiu.

S.Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje, 1954-aisiais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant disidentų leidinius „Einamųjų įvykių kronika", „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi. 1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.

S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą „Memorialas“, skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie „Amnesty International" padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo „Glasnost" įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją „Rusijos pasirinkimas“.

1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.

„Laisvės žmogus – Sergejus Kovaliovas“ (aut. O. Kurdiukovas) – Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d. 20.00 val. per Lietuvos televiziją.