– Tai buvo pirmasis bandymas viešai dainuoti kartu su dukra Evelina?
– Tikrai taip.
– Kaip kilo toks sumanymas?
– Paskambino projekto organizatoriai ir pradėjo kalbėti apie „Žvaigždžių duetus“. Iš pradžių buvau tikra, kad kalbama apie Eveliną, mat ji jau kartą jame dalyvavo ir su Leonardu Pobedonoscevu laimėjo trečiąją vietą. Galiausiai po penkių minučių paaiškėjo, kad siūlo man, o ne Evelinai. Pamaniau, kad tai pokštas. Viskas baigėsi tuo, kad pasvarsčiusios su Evelina nusprendėme pabandyti. Ji sakė nepaliksianti manęs vienos bėdoje. Taip toks greitai gimęs šeimos tandemas ir atsidūrė scenoje.
– Ar dainavimo praktikos esate turėjusi?
– Dainavimo – ne, tačiau su muzika esu susijusi nuo penkerių. Baigiau muzikos mokyklą, smuiko specialybę. Ankstyvoje jaunystėje, susipažinusi su dabartiniu savo vyru Ričardu, šiek tiek esu dainavusi tuomečiame jo ansamblyje. Tačiau tai truko neilgai ir greičiau buvo mėgėjiškas dalykas.
– Ar jums užteko tiek, kiek pabuvote televizijoje?
– Mes dar nesudėjome ginklų ir esame ryžtingai nusiteikusios dėti visas pastangas, kad sugrįžtume. Nosies dar nenukabinau. Esu kovinga moteris iš prigimties. „Duetuose“ mums labai patinka.
– Jau esate sumąsčiusios, ką dabar darytumėte kitaip?
– Taip. Manau, mums visai neblogai pavyksta sukurti etiudus, o jeigu dar gerai uždainuočiau, ką ir žadu padaryti, būtų puiku. Dirbu kiekvieną dieną, turiu gerų pagalbininkų. Su manimi kantriai dirba Rosita Čivilytė. Nežinau, pavasaris kaltas ar kas kita, bet savyje pajutau savotišką lūžį, jaučiu, kad dainuoti sekasi vis geriau.
– Kam sunkiau scenoje – Evelinai šalia nepatyrusios partnerės ar jums?
– Manau, kad man. Evelina dainuoja nuo septynerių. Ji – tikra profesionalė. Jai ne kartą yra tekę dainuoti su nepatyrusiais, tad moka prisiderinti.
– Scenos teikiamą naudą jau pajutote?
– Šis išbandymas man duoda be galo daug naudos. Viena yra visa tai matyti iš užkulisių, kita – kai pats turi tai padaryti. Tie sunkumai, kuriuos man tenka įveikti, pravers ir mano veikloje.
– Manote, kad su svetimu žmogumi viskas eitųsi lengviau nei su dukra?
– Iš dalies taip. Tačiau mes jau pripratusios darbuotis kartu. Aš esu dukros vadybininkė, vyras kuria jai dainas.
– Daug ginčijatės?
– Visko būna. Juk visi šeimoje esame asmenybės. O ginčuose gimsta tiesa ir geriausi rezultatai.
– Jeigu nepavyktų sugrįžti, kam perleistumėte savo simpatijas?
– Negaliu atsakyti, nes visi yra be galo „faini“, su visais labai gražiai sutariame.
– Gali būti, kad pasibaigus „Duetams“ šeimos duetas nenumirs?
– Sakoma, kad niekada nesakyk „niekada“. Mano gyvenime ne kartą buvo tokių pokyčių, apie kuriuos niekada net nepagalvodavau. Niekada nemaniau, kad susidomėsiu fotografija. Neseniai su vyru tapome Fotomenininkų sąjungos nariai.