Jeigu žinomam humoristui J. Zavaliauskui kas nors būtų pasakęs, kokią dovanėlę jam paruošė likimas, jis nebūtų patikėjęs. Eilinis pensininkas, toks, kaip ir visi kiti - kasdienybe nepatenkintas žmogelis, keiksnojantis politikus. Juk jam, kelis dešimtmečius scenoje garbintam, ne vienas žadėjo netgi valstybinę pensiją. Tačiau šiuo metu J. Zavaliausko namuose – viskas priešingai, nei buvo tikėtasi. Buvęs humoristas prisipažįsta: dabar ir jį patį, ir studentą sūnų gelbsti tik žmonos Irenos atlyginimas.
Iki šiol mažai kas žinojo: spindintis populiaraus atlikėjo gyvenimas turėjo ir juodąją pusę. Ilgos gastrolės po visą Sovietų sąjungą, pinigų perteklius ir nuovargis darė savo. Iš pradžių alkoholis jį ramino bei linksmino. Vėliau – tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi ir didžiausia gėda.
“Buvau pats tikriausias alkoholikas. O nuo visiškos degradacijos mane išgelbėjo tik žmona ir sūnus”, - žurnalistams sako J. Zavaliauskas, ilgai slėpęs savo jaunystės nuodėmę. Šiandien net ir pačiam Juozui sunku suvokti, kaip alkoholiko praeitis nesužlugdė karjeros. Tačiau tyliai išsilaižęs žaizdas, jis pradėjo visiškai blaivų gyvenimą.
Juokas pro ašaras. Bėgant metams ši, visiems ne kartą girdėta frazė, Juozo Zavaliausko gyvenime įgyja vis naujų prasmių. Tiesa, jis sako dabar retsykiais ir vėl važiuojantis į koncertus, vedantis renginius, gimtadienius ar jubiliejus. Tačiau jų mastai - nebe tie, kaip kadaise. Matydamas kaip iš Lietuvos bėga jaunimas, „bujoja“ nedarbas ir nepriteklius, J. Zavaliauskas su liūdesiu mena anuos, jaunystės ir šlovės laikus.
Antradienį 20.30 val „Neišgalvoti gyvenimai“ - su Rolandu Vilkončiumi per LNK.
