– Kaip tapote orų pranešėja?
– Esu Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentė ir praėjusią vasarą LNK žinių tarnybą pasirinkau kaip praktikos vietą, kur rengiau reportažus. Mane sužavėjo komandinis darbas, profesionalus kolektyvas ir dinamiška veikla, todėl gavusi pasiūlymą dalyvauti orų pranešėjų atrankoje iškart sutikau. Netrukus sulaukiau skambučio ir buvau pakviesta dirbti. Buvo labai smagu grįžti į LNK. Todėl dabar derinu darbą ir studijas.
– Ar orų pristatymas jums atrodė lengvas darbas?
– Tiek studijų metu, tiek vasarą turėjau galimybę susipažinti su žurnalistinio darbo ir televizijos užkulisiais, tad žinojau, kad tai nėra labai lengvas darbas. Jam reikia pastangų, laiko ir atsidavimo.
– Kaip jautėtės prieš pirmąjį savo pasirodymą?
– Jutau lengvą nerimą, tačiau darbui ruošiausi iš anksto: skaičiau literatūrą apie orus, klimatą, dikciją lavinau su dėstytoja Adrija Čepaite. Vis dar sunku priprasti prie savo atvaizdo ekrane, bet tai neišvengiama, nes noriu mokytis, taisyti klaidas ir tobulėti šioje srityje.
– Per radiją neretai girdime sinoptikės Juditos Liukaitytės pristatomas orų prognozes. Gal ji yra jūsų sesuo?
– Ji – mano pusseserė, man padeda literatūra ir patarimais ruoštis darbui.
– Kuo šis darbas jums pasirodė žavus?
– Jis žavi galimybe dirbti profesionaliame ir draugiškame kolektyve, kolegos negaili patarimų, man patinka ruoštis savo pasirodymui: rašyti tekstus, rinkti informaciją, repetuoti, taip pat ir dirbti prieš kamerą. Be to, šis darbas yra kūrybiškas, nes turiu galimybę įvairiais būdais ieškoti santykio su žiūrovu, kitokio orų pristatymo ir pan.
– Ar tai jums pirmoji patirtis prieš televizijos kamerą?
– Taip, tai pirmoji profesionali ir tokia atsakinga patirtis prieš televizijos kameras. Studijų metu teko rengti reportažus, bet tada dirbau „už kadro“.
– Manote, kad mažytis orų pristatymo šou žiūrovui yra įtaigesnis nei diktoriaus perskaityta orų prognozė?
– Man visada buvo įdomiau žiūrėti į žmogų, nes gyvo kontakto balsas, sklindantis iš „už kadro“, nepakeis. Taip gyviau ir šilčiau pateikiama informacija, be to, ją žiūrovas geriau įsimena.
– Koks jums būtų didžiausias komplimentas ir palinkėjimas, susijęs su jūsų naujuoju darbu?
– Kaip ir kiekvienam profesionalui, labiausiai pamalonina komplimentas už gerai ir tvarkingai atliktą darbą. Džiaugiuosi sulaukusi gerų atsiliepimų iš kolegų ir visai nepažįstamų žmonių.
– Būtų apmaudu, jei žadėtumėte saulę, bet staiga prapliuptų lietus?
– Nebūtų labai apmaudu, nes pykčiau, ko gero, ne ant savęs, o ant sinoptikų, kurių prognozėmis naudojuosi rengdama orų pristatymus. Nors galiu pasakyti, kad šiais laikais jie klysta labai retai.
– Kas jums yra darbas televizijoje – smagus laisvalaikis ar būdas išgyventi?
– Man tai ir įdomus bei malonus laiko praleidimo būdas, ir galimybė tobulinti darbo įgūdžius, ir labai įdomi nauja patirtis.
– Kas jums labiau patinka – lietus ar pūga?
– Nelabai mėgstu nei lietaus, nei pūgos. Maloniausias metų laikas – pavasaris ir vasara. Oras blogas tada, kai griauna planus ar trukdo kasdienei veiklai. Kitais atvejais lietus ir sniegas taip pat gali būti savaip žavūs.
– Ar oras gali jums sugadinti nuotaiką?
– Gyvenime esu gana optimistiškas žmogus ir galiu džiaugtis bet kokiu oru. Yra rimtesnių dalykų, kurie kartais gali sugadinti nuotaiką.
– Ar pačiai teko patirti ekstremalių gamtos reiškinių – vėtrą, potvynį, žemės drebėjimą?
– Rimtų stichijų neteko patirti. Nesu ekstremalių pojūčių mėgėja. Labai mėgstu šilumą, todėl maloniausia būtų mėgautis šiltųjų kraštų saule, ypač kai už lango – mūsų apniukusi žiema.
– Jums patinka analizuoti gamtos reiškinius?
– Nuodugniai niekada neanalizavau. Nors labai mėgstu gamtą, spėjimais neužsiimu.
– Dažnai sakoma, kad, kai žmonės neturi apie ką kalbėti, tuomet kalba apie orą. Ar manote, kad orai – tokia dėmesio neverta tema?
– Atvirkščiai – tai puikiai žmones susiejanti pokalbio tema. Mes visi esame labai priklausomi nuo gamtos ir orų. Niekam neprošal žinoti, kad einant į darbą reikės pasiimti skėtį.
– Ar žinote kokių nors liaudiškų gudrybių, pagal kurias galima nuspėti orus?
– Deja, gudrybių nežinau. Esu buvusi profesionali baleto šokėja, todėl dažnai apie besikeičiančius orus mane anksčiau perspėja mano kūnas. Esu patyrusi traumų, tad žinau, kad jei kažką maudžia – keisis oras.
– Nesibaiminate, kad ilgam stojus pastoviems orams nebus ką nauja pranešti ir taps nuobodu?
– Retai kada orai nesikeičia – juk mes pristatome ir Europos orus. Tačiau jei nusistovėtų geri orai, manau, ši rutina taptų maloni.
– Kaip gyvenime vaduojatės iš nuobodulio?
– Mano gyvenime nestinga įdomios veiklos, įdomių žmonių, todėl rutina negresia. Šiek tiek slegia lietuviška žiema – ilgiau trunkanti tamsa ir šaltis. Tada gelbėjuosi darbu, studijomis, įdomiomis knygomis, bendravimu.
– Minėjote, kad jūsų gyvenime buvo ir baletas...
– Ir dar iliuzijos menas. Baigiau Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, todėl esu profesionali baleto artistė. Dar mokykloje teko daug šokti Nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet vėliau pasirinkau studijas, nes labai norėjosi tobulėti kaip asmenybei, įgyti akademinį išsilavinimą. Su iliuzijos menu mane suvedė mano draugas Mantas Wizard. Jis yra iliuzionistas, ir mums kilo idėja susieti baletą ir magiją. Taip atsiradau jo pasirodymuose kaip asistentė ir šokėja, kartu daug keliaujame po pasaulį, pasirodymų turime ir Lietuvoje, taip pat sėkmingai pasirodome konkursuose.
– Su kokia veikla siejate savo ateitį?
– Savo ateitį sieju su televizijos arba radijo žurnalistika. Šis darbas man atrodo dinamiškiausias, įdomiausias, ir manau, kad čia atsiskleisčiau geriausiai.
– Apie tokią profesiją svajojote dar mokykloje?
– Visada svajojau tapti balerina, su tuo siejau savo ateitį, visgi vėliau pasirinkau žurnalistiką. Man visuomet gerai sekėsi humanitariniai dalykai, todėl džiaugiuosi pasirinkusi šią profesiją.