Kitą savaitę, paskutinėje projekto laidoje, dėl „chorų choro“ vardo varžysis Kauno šampaninis ir Marijampolės mėlynasis chorai.
Pusfinalio nugalėtojai - Raigardo Tautkaus vadovaujami kauniečiai: mėgstantys lošti „va bank“, liaupsinami komisijos ir dosniai apdovanojami balų maksimumu. Jie jau rengia miuziklus primenančius solinius koncertus. Atstovauja antram pagal didį Lietuvos miestui ir turi minias gerbėjų.
Antroje vietoje likęs Edmundas Seilius su marijampoliečiais vertinimo komisijos pastabų sulaukia dažniau. Pusfinalyje vertintojams kliuvo per didelė choro meilė klasikai ir operiniam dainavimui. Jie buvo barami už artistiškumo stoką. Šis choras nelinkęs eksperimentuoti, sunku įsivaizduoti juos verčiantis per galvą, mėlynieji atrodo ramūs ir solidūs. E.Seiliaus dėka, jų kūriniai savo žanru visą laiką skyrėsi nuo kitų chorų. Nors vengia „popso“, prie TV ekranų turi gerbėjų kiek ir kauniečiai, o juk miestų dydis - ne Marijampolės naudai.
Kol kas nežinoma, kas bus finalo vertinimo komisijoje, bet pusfinaliui surinkta kompanija (Rūta Ščiogolevaitė, Zita Kelmickaitė, Gintaras Rinkevičius ir Gintaras Zdebskis) tikrai gali vadinti „geležine komisija“. Jie buvo konkretūs ir negailestingi.
Ar komisija ir toliau labiau links prie kauniečių? Ar marijampoliečius palaikančių ryžto ir finansų (vis tik žinutė kainuoja 1 litą) pakaks ištraukti savo chorą į pirmą vietą? Ar dar išvysime scenoje visus projekte dalyvavusius chorus (jei ne, finale likę du chorai, turės išsinerti iš kailio, kad užpildytų laidą) Ar pasibaigus projektui chorai iširs? O gal tęs savarankišką gyvavimą?
Šie klausimai bus atsakyti kitą šeštadienį, pirmą kartą Lietuvoje transliuoto projekto „Chorų karai“ finale.
