Su šešiais šauniais Lietuvos vaikais susikovė Seimo nariai Arūnas Valinskas, Aušrinė Marija Pavilionienė, Kęstutis Masiulis, Gediminas Kirkilas ir Donalda Meiželytė. Filmavime turėjo pasirodyti ir Artūras Zuokas, tačiau jis taip ir neatvyko, todėl prie žaidėjų stalelių turėjo prisijungti pats laidos vedėjas Žygis Stakėnas.

Nors filmavimo metu vyko plenarinis posėdis, Seimo nariai jautė didesnį poreikį pasirodyti laidos filmavime, o A. Valinskas dar išdrįso pašmaikštauti G. Kirkilui esą jis mažiausiai lanko posėdžius.

Vos prakalbus apie bėgimą iš pamokų, A. Valinskas pareiškė: „Galiu pastebėti, kad ponas Gediminas Kirkilas ir šiais laikais vis pabėga, jis - vienas iš mažiausiai lankančių Seimo posėdžius".

Lyderiavo A.Valinskas

Žaidimo lyderiu nuo pat laidos pradžios tapo Seimo narys A. Valinskas, tik antrajame etape jam koją ėmė kišti tokie faktai, pavyzdžiui, kad Kalėdų sala priklauso Australijai ar kad žiemą daugiausiai Lietuvoje būna sniegenų, o ne zylių ar kitų paukščių. „Vis gi, Kalėdos, jeigu švenčiam, tai klystam“, - teisinosi jis.

A. Valinskas ir toliau demonstravo savo žinias. Jis puikiai žinojo, kaip pabaigti eilėraštį „Eglutė skaroti, eglutė žalia“, padeklamavo jis ir eilėraštį apie kalakutą.

Visą žaidimą antra buvusi A. M. Pavilionienė taip pat puikiai atsakinėjo į klausimus. Tiesa, ji nežinojo, kad dainą „Ant Kalėdinės eglutės“ parašė ne grupė „Rondo“, o „Kardiofonas“.

Pasitikėjimo savimi labiausiai trūko D. Meiželytei, kuri nuo pat pradžių klydo ir iškart teisinosi: „Aš iškart išeinu, viskas“, vėliau surado kitą pasiteisinimą - „Čia ne tokie mygtukai, kaip salėje (Seimo posėdžių salėje - red. pastaba)“.

Dalinosi prisiminimais ir palinkėjimais

Filmuojant Kalėdinę laidą, jos vedėja Vaida Genytė paprašė visų dalyvių pasidalinti prisiminimais apie savo vaikystę, mokslus ir Kalėdas.

„Buvau labai padūkusi, gatvės vaikas, su broliu ir jo draugais išmaišiau visą Vilniaus Žaliakalnį. Kadangi mano tėvai buvo aktoriai, gyvenau teatre ir svajojau apie teatrą. Kai bandžiau stoti, režisierius pasakė, kad esu per daug protinga ir netinku teatrui", - savo vaikystės prisiminimais dalinosi A. M. Pavilionienė.

D. Meiželytė pasakojo, kad vaikystėje ji buvo kaip ir visi kiti vaikai - pašėlusi. Paprašyta papasakoti kokią iškrėstą šunybę, ji paklausė: „Gal tą, už kurią gavau diržo iš mamos? Vat to ir nepasakosiu".

Paraginta pasakyti linkėjimą žiūrovams Kalėdų proga, ji sakė: „Labai norėčiau visiems Lietuvos, viso pasaulio žmonėms palinkėti, kad valgytų daug česnakų, būtų sveiki ir per daug „nesiparintų".

K. Masiulis pasakojo buvęs meniškos sielos, prastai mokęsis lietuvių kalbą, tačiau puikiai supratęs tiksliuosius mokslus.

„Kvapai, matyt, atmintyje ilgiausiai išlieka. Aš labai gerai atsimenu Kūčių kvapus: kūčiukų, silkės ir barščių su ausytėmis. Tada ir tas labai kuklių dovanėlių laukimas buvo nepalyginamai didesnis", - prisiminė jis.

A. Valinskas pasakojo vaikystėje buvęs labai žingeidus ir išdykęs. „Baigiantis metams, gruodžio pradžioje, jau būdavau baigęs visus lapus pastabų knygelėje, o kai ateidavau sausį į mokyklą, jau klijuodavo atskirus lapus. Pirmą pastabą gavau pirmoje klasėje rugsėjo 2 dieną".

Jis prisipažino, kad būdavo auklėjamas diržu, o paklaustas, kaip pats auklėjęs savuosius vaikus, atviravo: „Na, kas keisčiausia, kad vyresnėliui yra tekę ragauti tų nepadagogiškų metodų, o jaunėlis kažkaip išlaviruoja. Matosi, kad mokosi iš svetimų klaidų, o tai yra gerai".

„Gyventi buvo tuomet labai sunku ir kai dabar tiek daug kalbama apie krizę, tai nežinau, tada kokia buvo tuo metu, po karo, krizė, nors mums tai taip neatrodė. Tiesiog tai, kas buvo vaikystėje, atrodo visiškai kitaip. Visus sveikindamas su Kalėdomis, linkiu optimizmo ir šiek tiek daugiau geranoriškumo vienas kitam”, - prisiminimais ir palinkėjimais dalinosi ir G. Kirkilas.

Filmavimo akimirkos: